11 C
Kelmė
2024 / 05 / 02

Naujametinių fejerverkų poveikis gamtai vis dar nėra ištirtas

Ar jau skaitėte?

Spalvotos ir į dangų skrendančios liepsnos – taip senovėje žmonės vadino fejerverkus. Tačiau pastaraisiais metais smarkiai išaugus gamtos ir oro užterštumui, fejerverkai vis dažniau apibūdinami kaip orą teršiančios ir gamtą niokojančios medžiagos. Tačiau ar tai tiesa? Įžvalgomis apie tikrąjį fejerverkų poveikį gamtai dalijasi Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto tyrėjas dr. Dominykas Juknelevičius.

- Reklama -
Nuotrauka Ray Hennessy iš Unsplash.

Veikimo principas nesikeičia tūkstančius metų

Fejerverkuose randamos dvi pagrindinės sudedamosios dalys – inertinė ir aktyvioji dalis. Aktyviojoje dalyje yra pirotechninis mišinys, kuris daro įtaką fejerverko spalvai, iššovimo greičiui, formai. Į inertinę dalį, kuri dažniausiai padaryta iš popieriaus, molio, kartono ar medžio, sudedami aktyviosios dalies komponentai.

Aktyviosios dalies pagrindinė sudedamoji dalis nesikeičia jau tūkstančius metų. Tai – dūminis parakas, kuris susideda iš trijų cheminių elementų: kalio nitrato, anglies ir sieros. Dūminis parakas sudaro apie 50–70 proc. aktyviosios dalies ir atlieka svarbiausią funkciją – suteikia fejerverkui varomąją jėgą. Kartu su dūminiu paraku į fejerverką sudedama daug įvairių cheminių medžiagų, kurios leidžia išgauti labai įvairias spalvas, garsus, formas.

Spalvotoms liepsnoms išgauti naudojamas stroncio nitratas (raudonai spalvai), bario nitratas (žaliai spalvai), vario nitratas (mėlynai spalvai), o aliuminis, magnis, titanas ir geležies milteliai naudojami kibirkštims išgauti. Pagrindinė priežastis, dėl kurios fejerverkas iššauna – pirotechninis mišinys, kuris yra fejerverko aktyviojoje dalyje. Degdamas mišinys per labai trumpą laiką išskiria labai didelį energijos kiekį. Įprastai jokios kitos medžiagos degdamos neišskiria tiek daug energijos. Būtent dėl šios energijos ir kartu išsiskiriančios šilumos sukuriamas didelis slėgis, kurį galima panaudoti nustatant fejerverko iššovimo greitį.

Iššovimo greičiui įtaką daro dūminio parako kiekis, vamzdžio ilgis ir tai, kaip glaudžiai užtaisas yra įdėtas į vamzdį. Atlikus daug bandymų buvo nustatyta, kokio kiekio pirotechninės medžiagos reikia, kad fejerverkas iššautų į reikiamą aukštį, tačiau griežtai reglamentuotų reikalavimų, kokiame aukštyje turi sprogti fejerverkas – nėra. Sprogstančio fejerverko formai įtaką daro pirotechninių komponentų išdėstymas fejerverko viduje. Pavyzdžiui, fejerverkai, kurie sprogsta gėlės forma, yra sudaromi iš dviejų puskaušių, į kurių vidų išberiamos žvaigždutės bei parakas. Tuomet puskaušiai sujungiami ir fejerverkui sprogstant toks mišinys įgauna gėlės formą. Efektas priklauso nuo to, kaip žvaigždutės bus išdėliotos fejerverko viduje. Jei plokštumoje bus išdėliota širdelės forma, ore turėtų atsirasti širdis.

- Reklama -
Taip pat skaitykite:  Augintiniai šventiniu periodu – papildomos atsargumo priemonės

Fejerverkai skirstomi pagal stiprumą

Fejerverkų saugumą užtikrina du veiksniai: jų kokybė ir vartotojo atsakomybė. Fejerverkų kokybę kontroliuoja įstatymai – visi parduodami fejerverkai ant dėžutės turi turėti CE saugumo ir kokybės užtikrinimo ženklą. Todėl labai svarbu įsigyti fejerverkus tik patikimose, sertifikuotose pardavimo vietose, skaityti instrukcijas ir laikytis visų nurodytų saugumo priemonių.

Būtina paminėti, kad yra keturios fejerverkų stiprumo kategorijos. Pirmosios ir antrosios kategorijos fejerverkus gali nusipirkti visi 18 metų sulaukę asmenys. Trečiosios kategorijos fejerverkus galima įsigyti tik su specialiais leidimais, o ketvirtosios kategorijos – profesionalių fejerverkų – gali įsigyti tik pirotechnikai.

Trumpalaikį fejerverkų poveikį gamtai gali pastebėti kiekvienas

Siekiant išsiaiškinti fejerverkų poveikį gamtai, Vienos universitete buvo atliktas tyrimas, kaip per Naujuosius metus iššaudytų fejerverkų ore paliktos cheminės medžiagos paveikia tą dieną iškritusį sniego sluoksnį. Tyrėjai nustatė, kad net keliasdešimt kilometrų nuo didžiųjų miestų (kur fejerverkų iššovimų skaičius visada yra didžiausias) esančiuose kalnuose per Naujųjų metų naktį iškritusiame sniege buvo galima aptikti degimo proceso elementų liekanų ir aerozolių.

Taip pat nustatyta, kad sniege buvo kelis šimtus kartų padidėjusi bario, stroncio ir vario koncentracija. Tačiau nors šis tyrimas ir yra prieinamas viešai, jo autorius nepateikia išvadų, kokią įtaką tai daro oro ir gamtos taršai. Be to, kiekvienas gali pastebėti, kad po Naujųjų metų nakties ar Fejerverkų fiestos Vingio parke mieste susiformuoja smogas (aerozolis), kuris prieš nusėsdamas ant žemes ore gali laikytis nuo kelių minučių iki kelių valandų (priklausomai nuo oro). Ore esantis aerozolis labai neigiamai veikia žmones, sergančius tam tikromis plaučių ligomis, taip pat ir tuos, kurie yra jautrūs sunkiosioms dalelėms ore, liekančioms po fejerverkų iššovimo.

Taip pat skaitykite:  „Bambukiniai“ indai. Ar visuomet tai saugus pasirinkimas?

Ko gero, didžiausias fejerverkų keliamas trumpalaikis poveikis gamtai yra triukšmas. Garsas išbaido paukščius, išgąsdina naminius gyvūnus. Fejerverkus galima palyginti su griaustiniu, kuris pagal garsumą yra labai panašus. Jis taip pat gąsdina gyvūnus, tačiau apie jį niekas neigiamai nekalba, nors veikimo principas ir padariniai yra labai panašūs. Taip pat svarbu pabrėžti, kad, pavyzdžiui, Vingio parke, kuriame vyksta Fejerverkų fiesta, paukščių gyvenimo pakitimų nėra pastebima. Todėl galima teigti, kad fejerverkų triukšmingumas gamtai daro trumpalaikį poveikį, tačiau jokių ilgalaikių padarinių neturi.

Ilgalaikis poveikis nėra žinomas

Analizuojant ilgalaikį fejerverkų poveikį aplinkai pirmiausia svarbu palyginti, kiek kietųjų dalelių į atmosferą išmeta iššauti fejerverkai ir kiek transporto priemonės, pramonė, žemės ūkis. Lyginant dalelių kiekius, fejerverkai sudaro tik labai mažą procentą visos žmonių į atmosferą išmetamos taršos.

Žinoma, reikia nepamiršti, kad fejerverkų keliama tarša yra šiek tiek kitokia, tačiau vis dar nėra tyrimo, kuris galėtų įvertinti šios taršos lygį. Mokslininkai fejerverkų naudojimo nesieja su ryškiais pokyčiais gamtoje. Tačiau viešojoje erdvėje apie fejerverkus neretai skleidžiama ne visai teisinga informacija. Ilgainiui tai gali lemti visišką fejerverkų uždraudimą ar išnykimą, nors iš tiesų jie nekelia tokio didelio pavojaus gamtai kaip, pavyzdžiui, automobiliai.

Be to, verta nepamiršti, kad šios medžiagos žmonėms kelia išskirtines emocijas. Stebint fejerverkų šou vienu metu veikiami net keli receptoriai – fejerverkus galima matyti, girdėti, jausti, užuosti. Spalvos, kibirkštys, įspūdingi vaizdai – visa tai žmogui teikia laimę.

Rima Juciutė
Viešosios komunikacijos poskyrio vadovė
Vilniaus universitetas

TOP naujienos

Horoskopai rugsėjo 22 dienai

AVINASBent jau jums pačiam atrodys didu ir kilnu viskas, ko imatės. Žinote, ko jums reikia ir kur tai rasti. Šiandien jūsų intuicija iš tiesų...

Finansiniai sukčiai iš gyventojų šiemet jau išviliojo 8 mln. eurų

Per trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų, nei per antrąjį, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Nors dalį manipuliuojant...

Kodėl į Lietuva grįžta žmonės?

Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje stebima migracijos teigiamo balanso tendencija – jau trejus metus iš eilės Lietuvos piliečių grįžta daugiau, nei išvyksta. Valstybės...

„Sodra“ siunčia priminimus dėl pensijų kaupimo – liko du mėnesiai apsispręsti

Pasitikrinkite pašto dėžutes – „Sodra“ siunčia registruotus laiškus tiems gyventojams, kurie metų pradžioje įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau...

IT įmonės vadovas: pirmiausia būtina keisti požiūrį, o ne pirkti kompiuterius

Kitą savaitę Lietuvos mokyklos pradeda nuotolinį mokymą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vakar pranešė skubos tvarka perkanti 35 tūkstančius kompiuterių vaikams iš socialiai remtinų šeimų ir tikina, kad priemonės šalies mokyklas turėtų pasiekti jau...

2023 metų valstybės biudžeto projekte – ženklus kultūros darbuotojų atlyginimų augimas

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta ženkliai padidinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, skiriamos papildomos lėšos valstybės kultūros įstaigoms dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų, dėmesys ir pagalba nevyriausybinio sektoriaus, privačioms kultūros iniciatyvoms ir veiklų...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS