Ekspertai atsako, kodėl sniegą svarbu nusikasti iškart po pūgos

Ar jau skaitėte?

Sniego pagailėjusi žiema žmonėms pagaliau suteikė progą į rankas imti kastuvus bei gerokai padirbėti. Iškritus sniegui padaugėjo raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių traumų. Gydytojas sako, kad sniego kasimas ir valymas yra naudingas sportas, tačiau pavojingas tiems, kurie stokoja fizinio aktyvumo bei kelia sniegą netausodami sveikatos.

- Reklama -

Sniego kasimas – tik po apšilimo

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad dažniausi susižalojimai kasant sniegą – tai kaulų ir sąnarių traumos bei minkštųjų audinių pažeidimai. „Per žiemos šventes žmonės mažiau judėjo, daugiau laiko leido namuose, o pastarosiomis dienomis prisnigus teko imtis darbo. Po snygio ar plikledžio dažnai sulaukiame staigesnio įvairių susižeidimų augimo. Dažniausi – sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimai bei plyšimai“, – kalba V. Katilienė.

Žiema papildomas darbas ar fizinis aktyvumas - sniego kasimas. Nuotrauka Irmanto Dauginčio.
Žiema papildomas darbas ar fizinis aktyvumas – sniego kasimas. Nuotrauka Irmanto Dauginčio.

Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad neatsargiai kasant sniegą patiriamos nugaros traumos ir rankų raiščių bei raumenų patempimai. Draudikė įspėja, kad siekiant prireikus nusikasti sniegą nuo stogų, reikia imtis visų atsargumo priemonių. „Nuo sutapdinto, plokščio stogo galima sniegą nusikasti pačiam. Imantis visų saugumo priemonių, galima nusivalyti ir šlaitinį stogą. Tačiau, jei nežinote, kaip teisingai valyti sniegą nuo šlaitinio stogo, geriau šį darbą patikėkite tai profesionalams. Nuslydus nuo stogo, patempimu jau neatsipirksite“, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.

Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” gydytojo ortopedo traumatologo Vaidoto Stirbio, sniego kasimas savaime nėra žalingas sveikatai. „Ši veikla yra sportas, o prieš kiekvieną sporto treniruotę reikalingas geras apšilimas. Todėl kasant sniegą itin svarbu neskubėti, fizinį krūvį didinti palaipsniui, esant poreikiui, pailsėti, daryti pertraukas ir nepervargti”, – sako V. Stirbys.

Jo teigimu, jei sniegas kasamas paskubomis, nesutelkiant dėmesio į procesą, šį darbą gali lydėti pačios įvairiausios traumos. „Kasant sniegą svarbu nepasitempti raiščių ir raumenų, o esant vėjuotam orui – neperšalti. Sudrėkus avalynei ar esant žemai oro temperatūrai atsiranda pavojus nušalti pėdas. Be to, svarbu žinoti, kad sniegas yra lengvesnis iškart po pūgos, o vėliau, atšilus orui jis sunkėja, todėl į tai taip pat reikėtų atsižvelgti atkasant kiemą ar automobilius”, – kalba gydytojas ortopedas traumatologas.

Traumos vietą šildyti ar šaldyti

Pasak V. Stirbio, žmonės neretai klausia, kaip elgtis įvykus traumai: ar reikia šaldyti, ar šildyti pažeistą vietą. „Sumušimo atveju, tarp kaulo ir kieto daikto papuola minkštieji audiniai, juose pratrūksta nedidelė kraujagyslė ir iš jos į audinius kraujuoja. Tuomet reikėtų šaldyti tą vietą. Kai žmogui šalta, jis būna susitraukęs, susigūžęs. Taip ir kraujagyslės šaltyje susitraukia, nustoja kraujuoti, toje vietoje mažėja tinimas, mažesnės būna poodinės kraujosrūvos, o skausmas aprimsta“, – pasakoja gydytojas.

- Reklama -

Esant tinimui, pasak V. Stirbio, svarbu nepamiršti elastinio binto. „Jis apspaudžia sutinusią vietą, todėl ją mažiau skauda ir greičiau atslūgsta tinimas. Patinusią vietą patariama bandažuoti 1-2 ar net 3 savaites. O šildyti galima, pavyzdžiui, esant sąnario uždegimui. Šildant gerėja mikrocirkuliacija, greitėja medžiagų apykaita, rimsta uždegimas“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas.

Sumušus ranką, pasak V. Stirbio, kas bebūtų – plaštaka, riešas, alkūnė ar petys – kitą dieną sumuštoji vieta patinsta. „Tokiais atvejais svarbu laiku nuimti žiedus nuo pirštų, kol ranka nesutino ir jų neužspaudė. Vėliau juos būna nuimti sunku. Ne kartą yra tekę kirpti žiedą ir išlaisvinti pirštą“, – kalba gydytojas.

V. Stirbys atkreipia dėmesį, kad po traumos žemyn nuleista ranka labiau tinsta, todėl ją reikia įmobilizuoti – parišti po kaklu su skarele ar šaliku.

Jo teigimu, sveikatos sutrikdymai pasitaiko ir purtant sniegą nuo medžių. „Vešli eglių, pušų, tujų laja sulaiko daug sniego. Esant storam sniego sluoksniui, šakos gali lūžti, todėl purtant sniegą nuo medžių reikia saugotis krentančio ledo, šakų. Ypač svarbu saugoti akis. Gali būti ir taip kad, vos pajudinus, neatlaikiusi svorio šaka gali lūžti su visu sniegu. Svarbu šią riziką įvertinti ir laiku pasitraukti“, – pataria gydytojas.

TOP naujienos

Kaip Taivanas beveik nugalėjo telefoninius sukčius

Dėl įgyvendintų priemonių tarptautinių skambučių į salą skaičius per penkis mėnesius sumažėjo 70 proc. Tuo tarpu kovos su telefoniniu sukčiavimu priemonės buvo paprastos: valdžios...

„Gulbelė“ atstovai: priverstinis taupymas ryžto rūpintis klientais nesumažins

Infliacijos augimas ir elektros kainų šuolis sudavė stiprų smūgį verslams, kurie ieško būdų ne tik kaip išsilaikyti šiuo sunkiu laikotarpiu, bet ir kaip nenuvilti...

Dabar grilių ir jų aksesuarų „Rimi“ įsigysite pigiau: ši mėsa iškeps skaniausiai su keliais patarimais

Saulei kiek dosniau dalijantis šiluma, namų terasose, kiemeliuose bei soduose vis dažniau galima išgirsti čirškančią lauko kepsninę. O kepamos kiaulienos kvapas, susimaišęs su barbekiu...

Dviem dienom trumpinamas mobilių patikros punktų darbo laikas

Siekiant subalansuoti paimtųjų ėminių ir atliktų tyrimų kiekius, dviem dienoms – balandžio 5–6 dienomis – trumpinamas mobilių punktų darbo laikas. Dėl tos pačios priežasties...

Pradeda veikti SMS sukčių užkardymo priemonės

Siekiant pažaboti sukčiavimų elektroninėje erdvėje skaičių, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) įpareigojo interneto paslaugų tiekėjus blokuoti prieigą prie žalingų interneto resursų, kurių registrą sudaro Nacionalinio...

Rekordinės pensijų santaupos Lietuvoje artėja prie 5 mlrd. eurų

Lietuvos dirbančiųjų pensijai kaupiamo turto vertė – jau netoli rekordinės 5 mlrd. eurų ribos. Naujausiais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, vasario pabaigoje...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS