7 C
Kelmė
2024 / 03 / 29

Gyvybę gelbstinčios vakcinos: kiek laiko reikia jų atradimui?

Ar jau skaitėte?

Vytautas Usonis. Nuotrauka iš archyvo.

Kasmet paskutinę balandžio savaitę Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skiria imunizacijos temai ir kviečia atkreipti dėmesį į vakcinų svarbą medicinoje. Šiemet, kai visame pasaulyje yra paskelbta naujojo koronaviruso COVID-19 pandemija, viešoje erdvėje netrūksta pasvarstymų – kada turėsime vakciną? Ekspertų teigimu, dabar labai svarbu suvokti, kokį kelią būtina nueiti iki svarbiausių mokslo pasiekimų ir įvertinti vakcinacijos svarbą medicinoje.

- Reklama -

Kiekvienais metais skiepai padeda išgelbėti milijonus gyvybių ir yra pripažįstama kaip viena sėkmingiausių ir ekonomiškiausių sveikatos intervencijų. Vis dėlto, visame pasaulyje yra beveik 20 milijonų vaikų, kurie nevakcinuoti arba nepakankamai paskiepyti.

 

„Labai svarbu užtikrinti, kad kiekvienas galėtų gauti reikiamą vakciną laiku, nelaukiant, kol susirgs sudėtinga liga, kurios būtų galėjęs išvengti. Kuriant šiuolaikines vakcinas, yra taikomos naujausios technologijos, naujausi biologijos, genetikos, informatikos ir kitų mokslo sričių pasiekimai, kad turėtume kiek įmanoma saugesnius ir veiksmingesnius preparatus, leidžiančius apsaugoti mūsų visuomenę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia, kad pagal poveikį žmonijos sveikatai, išsaugotų gyvybių skaičių ir įtaką gyvenimo kokybei, XX a. vakcinos užima antrą vietą po geriamo vandens kokybės išaiškinimo.

„Yra daugybė surinktų duomenų iš įvairių šalių, kurie rodo, kad vakcinomis valdomos ligos yra sumažinamos daugiau kaip iki 90 proc. Tai ypač palietė stabligę, poliomielitą, kuris dabar pastebimas tik dvejose pasaulio šalyse, naujagimių stabligę ir daugelį kitų ligų“, – apie vakcinų reikšmę kalba Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.

Vakcinos sukūrimo kelias: atradimai neįvyksta per naktį

- Reklama -

Profesoriaus V. Usonio teigimu, vakcinos sukūrimas yra labai ilgas ir sudėtingas procesas, vidutiniškai trunkantis nuo 5 iki 15 metų, reikalaujantis ne tik daug laiko, didelių investicijų, bet ir daugybės žmonių įsitraukimo.

Taip pat skaitykite:  Sunkiausios būklės COVID-19 ligonių gydymui – nauja medicinos įranga

Daugeliui žinoma, kad kiekvienas vaistas ar vakcina iki patekimo į rinką turi praeiti klinikinius tyrimus. Tačiau iki jų laukia ilgas ir sudėtingas vakcinos kūrimo procesas, kurį sudaro keli svarbūs žingsniai.

„Pirmiausia, mokslo pagalba išsiaiškiname, kokios mikroorganizmo struktūros sukelia žmogui ligą, kad galėtume ieškoti galimybių prieš jas dirbtinai iššaukti apsaugines reakcijas. Tuomet, kai žinome, kokia struktūra, pereiname prie technologijos – gaminamos medžiagos, kurios galiausiai įskiepytos į žmogaus organizmą galėtų sužadinti atsaką. Šiame etape reikalingos didelės finansinės investicijos, kūrimo procese dalyvauja daugybė žmonių, naudojamos naujausios technologijos, kad būtų sukurtas vakcinos kandidatas“, – tikina profesorius.

Tik praėjus šiuos du etapus, pradedamas trečiasis, kurį sudaro du pagrindiniai žingsniai – ikiklinikiniai tyrimai, o po jų – klinikiniai tyrimai. Ikiklinikiniai tyrimai yra atliekami nedalyvaujant žmogui, taikant modernias technologijas, kurios padeda išsiaiškinti du svarbiausius dalykus – ar vakcina yra saugi ir iš tikrųjų veiksminga.

„Tik atlikus eksperimentus ląstelių kultūrose ir patvirtinus mokslininkų iškeltą hipotezę, kad įskiepijus sukurtą medžiagą bus gaunamas saugus ir apsauginis poveikis, pereinama prie klinikinių tyrimų su žmonėmis. Juos sudaro dar keturios fazės, kurių metu nustatoma, kaip saugiai ir veiksmingai taikyti vakcinas žmonėms“, – sako prof. V. Usonis.

COVID–19 vakcinos kūrimo situacija ir prognozės

Pasak prof. V. Usonio, kalbant apie šių dienų aktualijas ir galimybę turėti vakciną nuo naujausio koronaviruso COVID-19, nereikėtų tikėtis greito rezultato.

„Greitai gali būti atlikti tik pirmieji du žingsniai. Pirmasis buvo atliktas rekordiškai greitai, kuomet kinų mokslininkai mažiau nei per dvi savaites paskelbė COVID-19 viruso genetinę seką. Šiuo metu žinoma apie 115 vakcinos kandidatų, tiriamų įvairiose pasaulio šalyse. Mano žiniomis, 51 vakcinos kandidatas yra ikiklinikinių tyrimų etape, jau 5 vakcinos šiandien yra klinikinių tyrimų stadijoje, tačiau tai nereiškia, kad jau priartėjome prie proceso pabaigos“, – sako profesorius.

Taip pat skaitykite:  NVSC informuoja apie sausio 10 dienos COVID-19 protrūkius

Tam, kad vakcina praeitų visas keturias klinikinių tyrimų fazes ir būtų sukaupti visi duomenys, reikalingi jos registravimui, reikia nemažai laiko. Profesoriaus teigimu, šiandien vienerių metų terminas skamba kaip itin optimistinis scenarijus, tačiau dar reikėtų laiko stebėjimui, kad galėtume įsitikinti vakcinos saugumu ir efektyvumu.

 

„Net jeigu vakcinos kūrėjai praeitų visus klinikinių tyrimų etapus ir užregistruotų naują vakciną, toliau sektų vakcinos gamyba. Tam reikėtų atsakyti į klausimą, kokia bus gamybos technologija, kadangi šiuo metu yra testuojamos įvairių technologijų vakcinos. Galime prisiminti meningokoko B patirtį, kuomet vakcina buvo užregistruota, tačiau tai yra labai aukštų technologijų produktas, kuriam reikėjo didelių gamybinių pajėgumų ir technologinių resursų, todėl gamybos procesas užtruko“, – sako profesorius.

Profesoriaus minimos naujos sudėtingų technologijų vakcinos yra brangios, todėl prieš diegiant naujas vakcinas į skiepijimų programas įvairios šalys tiria vakcinos poreikius, atlieka kaštų efektyvumo analizes, vertina valstybių resursus ir pajėgumus įsigyti naujausias vakcinas, kurias galėtų naudoti plačiai praktikai.

Siekiant greičiau atrasti vakciną nuo naujojo koronaviruso, taip pat labai svarbu bendradarbiauti, dalintis informacija apie vykstančius tyrimus. Bendros kūrėjų pastangos gali padėti paspartinti procesus ir suteikti galimybę greičiau apsisaugoti nuo šiandien vyraujančios pandemijos. O savalaikės kiekvienos valstybės investicijos į naujų vakcinų kūrimą ateityje galėtų padėti išvengti ilgai trunkančių procesų ir laiku apsaugoti visuomenę nuo sudėtingų sveikatos problemų.

TOP naujienos

Nenoriai geriate vandenį? Dietologė atsakė, ką turėtumėte valgyti per karščius

Ruošiantis iškylauti kartais tenka pasukti galvą, ką įsidėti desertui, mat karštyje maistas greitai genda. Tačiau vaisiai ar uogos – puikus pasirinkimas, o kai lauke...

Naujųjų metų stalas Europos virtuvėse

Gruodžio šventinį maratoną jau tuoj užbaigsime Naujųjų metų pasitikimu. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse valgiai, patiekiami jų išvakarėse, dažnai yra senas tradicijas menantys...

ORAI: Šiandien lis, vėjo gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s

Šiandien Lietuvoje lis, vietomis smarkiai. Rytų, pietryčių vėjo gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s, pajūryje rytą iki 22 m/s. Aukščiausia temperatūra 3–8 laipsniai šilumos. Sekmadienio...

Geriausiems Lietuvos studentams – galimybė pasisemti žinių iš pasaulinio technologijų lyderio

Pasaulinė mobiliųjų technologijų kompanija „Huawei“ kviečia Lietuvos studentus dalyvauti inovatyvioje tarptautinėje mokymosi programoje „Seeds for the Future“. Lapkričio 2–6 dienomis internetu vyksiančios programos organizatoriai...

Šiurkšti klaida, kurią darome plakdami glotnučius: dėl jos organizmas įsisavina mažiau antioksidantų

Daugelio geros dienos užtaisas prasideda nuo natūralios energijos pliūpsnio, gaunamo iš sveikatai palankaus, maistingo pusryčių glotnučio. Jo gamybai renkamasi klasikiniai ingredientai: pienas, miško uogos, špinatai ir, žinoma, – bananai. Vis dėlto, anot gydytojos dietologės...

6 svarbiausi klausimai, kuriuos turite užduoti savo kardiologui

Vizitas pas kardiologą šiuo visiems įtemptu laikotarpiu drąsiai gali būti prilyginamas laimingam loterijos bilietui. Galiausiai apsilankius gydytojo kabinete, trumpą konsultacijos laiką norisi išnaudoti teisingai. O kokius klausimus reikėtų užduoti, kad vizitas būtų sėkmingas ir...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS