Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pažymi, kad antibiotikais gydomos tik bakterijų sukeltos infekcinės ligos. „Antibiotikai specifiškai jungiasi tik prie bakterijų ir slopina jų dauginimąsi arba jas sunaikina, o naudojant šiuos medikamentus neracionaliai ir nesilaikant gydytojų rekomendacijų, gali išsivystyti atsparumas bakterijoms“, – pastebi A. Ūsaitė. Gydytoja klinikinė farmakologė pasakoja apie tai, kokios dažniausiai klaidos daromos vartojant antibiotikus ir ar jais gali būti gydoma COVID-19 liga.
Kokius šalutinius poveikius gali sukelti antibiotikai?
Šalutiniai poveikiai, kuriuos gali sukelti antibiotikai, yra įvairūs ir priklauso nuo jo skiriamos dozės. Kartais jie pasireiškia jau po pirmosios vaisto vartojimo dozės ir gali sukelti ūminės alergijos reakcijas, niežulį, bėrimą. Po ilgesnio antibiotikų vartojimo, gali pasireikšti uždelstos alerginės reakcijos, tokios kaip Lajelio sindromas, kuris pasireiškia bėrimu į nudegimą panašiomis dėmelėmis. Skiriant per didelę antibiotikų dozę, ypatingai pacientams, kuriems diagnozuotas pakitęs vaistų įsisavinimas, pakitusi inkstų ar kepenų funkcija, gali pažeisti inkstus ar sukelti neurologinius sutrikimus. Retesniais atvejais antibiotikai gali ardyti kolageninį audinį, dėl kurio pacientui gali plyšti sausgyslės. Pats pavojingiausias antibiotikų šalutinis poveikis – bakterijų atsparumo vystymasis antibiotikams, kuris atsiranda, kai antibiotikai vartojami neatsakingai ir ne bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti.
Ar COVID-19 liga gali būti gydoma antibiotikais?
COVID-19 ligą sukelia virusai, o antibiotikai skiriami tik bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti, todėl ši liga antibiotikais negydoma. Pacientui, sergančiam ne tik COVID-19 liga, bet ir bakterijų sukelta infekcija, gali būti skiriami antibiotikai.
Kokios dažniausios klaidos daromos vartojant antibiotikus?
Viena pagrindinių klaidų – antibiotikai vartojami, kai sergama virusine infekcija. Taip pat gali būti skiriama netinkama vaisto dozė: ji būna per maža arba per didelė. Kartais pacientai painioja probiotikus (gerąsias žarnyno bakterijas) ir antibiotikus, tačiau probiotikai yra tik maisto papildas, todėl įvairių, bakterijų sukeltų infekcijų, negydo.
Kas gali atsitikti, jei antibiotikai bus vartojami be reikalo?
Didžiausia problema, kuri atsiranda antibiotikus vartojant be reikalo, yra ta, kad išsivysto bakterijų atsparumas vaistui. Ilgą laiką vartojant antibiotikus netinkamomis dozėmis, pakinta bakterijų savybės ir atsiranda jų genetinės mutacijos. Tokiu būdu bakterijos tampa atsparios ir jos sugeba apsiginti nuo vaisto, kuris turėtų bakterijų veiklą slopinti arba sunaikinti.
Kaip teisingai vartoti antibiotikus?
Antibiotikus reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas arba taip, kaip parašyta vaisto pakuotės informaciniame lapelyje. Taip pat informaciją apie antibiotikų vartojimą rekomenduojama paskaityti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos internetiniame puslapyje, kuriame pateikiamos išsamios medikamentų charakteristikų santraukos.
Kaip padėti organizmui atsigauti po intensyvaus antibiotikų vartojimo?
Organizmas nėra linkęs taip greitai nusilpti nuo bakterinės infekcijos. Sveikas, aktyvus gyvenimo būdas, subalansuota mityba – svarbiausi veiksniai, kurie padės greičiau atsigauti organizmui po intensyvaus antibiotikų vartojimo. Gerųjų žarnyno bakterijų vartoti kartu su antibiotikais nėra tikslinga, nes jos būna sunaikinamos dėl antibiotikų poveikio. Po intensyvaus antibiotikų vartojimo gerųjų žarnyno bakterijų galima gauti ir su maistu, pavyzdžiui, jogurtu, kefyru.
Kauno klinikų informacija
