9 C
Kelmė
2024 / 03 / 29

Kodėl atkuriamose pelkėse reikia iškirsti medžius

Ar jau skaitėte?

Dalį visuomenės glumina klausimas, kodėl gamtininkai vienur sodina miškus, o kitur, ypač pelkėse, netgi ragina žmones dalyvauti talkose ir rauti atželiančias pušeles ir beržus. Į šį klausimą atsako mokslų daktarė botanikė Dalytė Matulevičiūtė, dirbanti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje.

- Reklama -

KAIP ATSIKRATYTI NERIMO IR PRADĖTI GYVENTI. Laiko patikrinti būdai įveikti nerimą


„Natūralios pelkės yra pati efektyviausia organinės anglies kaupykla pasaulyje. Jos sugeria iš atmosferos ir durpių klode užkonservuoja iki septynių kartų daugiau organinės anglies nei kitos sausumos ekosistemos, pralenkdamos ir miškus“, – teigia D. Matulevičiūtė. – Tačiau nusausinus pelkes, o tai Lietuvoje buvo itin plačiai daryta, jos iš kaupyklų tampa dideliais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltiniais. Kartu ateina ir kitos pasekmės – pradeda nykti pelkių biologinė įvairovė – tik joms būdingų augalų ir gyvūnų rūšys. Nusidriekia ištisa padarinių grandinė, kuri tiesiogiai paliečia ir žmones. Pavyzdžiui, geros būklės pelkės sausrų laikotarpiais pasitarnauja kaip vandens rezervuarai, kurie palaiko dirvožemio ir oro drėgmę aplinkiniuose miškuose ir dirbamuose laukuose, taip pat švelnina karščio bangas. Nusausintos pelkės šitų savybių netenka. Dėl visų šių priežasčių gamtosaugos specialistai stengiasi atkurti pažeistas pelkes“, – aiškina D. Matulevičiūtė.

Pasak ekspertės, pažeistose pelkėse sužėlę medžiai užkuria negrįžtamus procesus ir spartina pelkės žūtį. „Pakankamas vandens lygis pelkei taip pat svarbu, kaip žmogui pakankamas kraujo kiekis. Tuo tarpu medžiai, garindami vandenį, pelkėse sustiprina sausėjimo procesus. Nors pelkėje išaugę jauni berželiai atrodo tokie nekalti, bet pažeistai pelkei jie yra beveik mirties nuosprendis, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė. – Nieko nedarant tie berželiai per vasarą užaugs vos ne metrą, kitais metais sieks du metrus ir išgarins labai daug vandens. Taip pelkė vis labiau sausės, berželių atsiras vis daugiau ir daugiau, kol galų gale ji virs tankiu jaunų beržų sąžalynu, o durpė bus visiškai suskaidyta. Kartu su ja prarasime visus pelkinius augalus ir gyvūnus ir ekosistema bus negrįžtamai pasikeitusi.“

Taip pat skaitykite:  Ar tikrai šių metų šventėms reikia dar vieno megztuko su kalėdiniais elniais?

Gamtosaugininkė atkreipia dėmesį, kad natūraliose geros būklės pelkėse taip pat auga vienas kitas medelis, bet jų nedaug, jie skurdūs. Sausringais metais stipriau ūgtelėję, lietingais metais jie nudžiūsta, nes pakilus vandens lygiui, medžių šaknys nebegauna deguonies. Tačiau pažeistoje pelkėje šie procesai išsibalansuoja. „Pelkinių ekologinių formų medžiai nebūna aukšti. Šimto metų pušis gali siekti vos metrą ir panašėti į japonišką bonsą. Sparčiai augantys medžiai išduoda, kad pelkė pažeista ir yra grėsmė jos išlikimui“, – aiškina dr. D. Matulevičiūtė.

Tačiau, kaip pabrėžia ekspertė, darbus turi atlikti ar jiems vadovauti profesionalai. Žmonės, apsilankę aukštapelkėje, neturėtų imtis veiksmų savarankiškai, bet prisidėti prie saugomose teritorijose organizuojamų talkų. „Atkuriant pelkę, reikia pakelti vandens lygį. Tai daro specialistai. Tačiau prieš tai reikia pašalinti sužėlusius beržus ir pušis. Šie darbai turi būti daromi tinkamu metu. Geriausias laikas – vėlyvas ruduo ir žiema. Tada intervencijos į ekosistemą padariniai mažiausi, nes nėra perinčių paukščių, o pelkės paviršius dėl įšalo yra mažiausiai jautrus trypimui. Pelkių atkūrimas yra imlus laikui darbas, reikalaujantis atidumo, kitaip norimo rezultato galima ir nepasiekti“, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Lietuvoje pelkės ir durpynai užima 10 proc. šalies ploto, o iš jų apie du trečdaliai yra pažeisti sausinimo. Didžioji pelkių ir durpynų dalis yra naudojama miškininkystės (45 proc.) bei žemės ūkio (39 proc.) reikmėms, durpių gavyba sudaro apie du procentus nusausinto ploto.

- Reklama -

Vaizdo reportažas

Straipsnį ir reportažą parengė Monika Vyšniauskienė, LIFE integruotasis projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” .

Justina Maslinskaitė
Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja
LR aplinkos ministerija

TOP naujienos

Bute Nicoje policija aptiko 40 avių

Tuščiame, kaip buvo manoma, socialinio būsto bute Pietų Prancūzijos Nicos mieste aptikta 40 avių. Gyvūnai buvo sugrūsti į 50 kvadratinių metrų ploto butą, išklotą šiaudais,...

Mėgstamiausia telefono ir kompiuterio temperatūra – kambario

Lietuvos klimatas su žvarbiomis žiemomis ir sniegu gali atrodyti žavus mėgstantiems žiemos sporto šakas ar gražius kraštovaizdžius. Deja, šaltis visiškai nepalankus skaitmeniniams elektronikos prietaisams:...

Vasario 23-oji, antradienis, iki kalendorinio pavasario liko 5 dienos

Saulė teka 7.22 val., leidžiasi 17.43 val. Dienos ilgumas 10.21 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Alvyra, Butvilė, Gantautas, Polikarpas, Romana (Roma), Severinas. Orai šiandien: Šiandien daug kur numatomi nedideli krituliai,...

ORAI: Artmiausiomis paromis tęsis žiemiški orai

Artmiausiomis paromis tęsis žiemiški orai. Lapkričio 21-os naktį daug kur pasnigs. Vietomis plikledis. Vėjas pietryčių, 6–11 m/s, vakariniame šalies pakraštyje iki 14 m/s. Žemiausia temperatūra...

ORAI: Šiandien daugelyje rajonų lietus, temperatūra 7–15 laipsniai šilumos

Šiandien daugelyje rajonų lietus. Vėjas pietvakarių, 8–13 m/s. Aukščiausia temperatūra 10–15, vakariniame šalies pakraštyje 7–9 laipsniai šilumos. Penktadienį daug kur palis, naktį protarpiais. Pietvakarių vėjo gūsiai dieną kai kur sieks 15–17 m/s. Temperatūra naktį 2–7,...

2021 metų Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis paskelbta Juodeikiai, Joniškio rajone

Dešimt 2021 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių pradeda įgyvendinti savo programas. N24.lt - NAUJAS! „Kultūros ministerija palaiko Lietuvos mažųjų kultūros sostinių iniciatyvą. Ji padeda sutelkti vietos bendruomenes, aktyviau įtraukti jas į kultūrinį vyksmą, o visuomenei suteikiama...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS