Artėjant Tarptautinei elektronikos atliekų dienai, kuri minima spalio 14-ąją, Elektronikos platintojų asociacija (EPA) atkreipia dėmesį į „nematomas“ elektronikos atliekas namų ūkiuose. Daugybė nenaudojamų elektronikos prietaisų – sugedusių, nebereikalingų, laikomų „juodai dienai“ – guli lentynose, stalčiuose ir sandėliukuose. Visi šie daiktai galėtų būti perduoti asmenims, kuriems tokių prietaisų reikia, arba atliekų tvarkytojams ir perdirbėjams.
Lentynose, stalčiuose, sandėliukuose – elektronikos atliekos
„Nemažai žmonių vis dažniau peržiūri drabužių spintas, virtuvės reikmenis ir, įvertinę, kad dalis daiktų nebereikalingi, stengiasi perduoti tai į antras rankas – parduoti ar padovanoti. Kur kas rečiau tarp tokių perduodamų daiktų matome elektronikos įrangą, ypač smulkią. Mūsų asociacijos apklausos rodo, kad beveik pusė gyventojų laiko namuose nereikalingus elektronikos prietaisus, turi namuose po 1–2 nenaudojamus kompiuterius ir 2–3 telefonus, kurių nebuvo įjungę ilgą laiką“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Pasak jos, minėti nenaudojami, nereikalingi elektronikos prietaisai yra ne kas kita, kaip elektronikos atliekos, kurios galėtų tapti kažkam vis dar labai naudingais daiktais arba būti perdirbtos ir atgautų medžiagų pavidalu sugrįžti į gamybą, tapti naujais daiktais.
L. Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra sukurtas veiksmingas, prieinamas elektronikos atliekų surinkimo tinklas, ir daugeliu atvejų tik nuo gyventojų sąmoningumo priklauso, ar juo bus pasinaudota. Specialiuosius konteinerius smulkiosios elektronikos atliekoms, panaudotoms baterijoms ir akumuliatoriams ir dujošvytėms lempoms galima rasti prekybos centruose, kultūros, švietimo įstaigose, įvairių organizacijų administracinėse patalpose.
Stambiagabarites elektronikos atliekas išveža iš namų nemokamai
„Senus, nebenaudojamus šaldytuvus, skalbykles, elektrines virykles, indaploves ir kitą panašią namų techniką iš namų išvežame nemokamai jau daugiau kaip 10 metų. Į šią paslaugą įeina ir išnešimas iš gyvenamųjų patalpų – mūsų komanda turi daug patirties ir yra pasiruošusi tai atlikti per optimaliai trumpą laiką. Tereikia paskambinti mums telefonu +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje. Važiuojame ir į atokiausius kaimus bei vienkiemius, nuolat tai primename, nors kai kam vis dar sunku tuo patikėti“, – pasakoja EPA projektų vadovė.
Ji taip pat pastebi, kad pastaraisiais dešimtmečiais perdirbti elektronikos atliekas, atgaunant retuosius metalus ir kitus ribotus išteklius, tapo itin aktualu. Per pastaruosius 20 metų kasybos veikla, sukelianti didelę ekologinę ir socialinę žalą, išaugo visame pasaulyje. Nuo 2000 m. pasaulinis tokių medžiagų kaip boksitas, varis, auksas, geležis, manganas ir nikelis gavybos lygis padvigubėjo. Nikelio gavyba jau pasiekė 120 proc. didesnį mastą nei bendra gavyba iki 2000 m., o kobalto gavyba jau 150 proc. viršijo istorinius lygius.
„Namuose kaupdami elektronikos atliekas, kurių neidentifikuojame kaip atliekų, jų nebematome, atrodome kaip tie, kurie sėdi ant šiukšlių kalno, bet jo nebepastebi. Apie tai kalba ir mūsų inicijuotas projektas kartu su menininku Martynu Gaubu – skulptūra #ape_tit, vaizduojanti ant elektronikos prietaisų kalno įsitaisiusią karūnuotą beždžionę. Gegužę šis kūrinys iš Birštono atkeliavo į Vilnių šalia prekybos centro CUP. Ta pačia tema šiemet Tarptautinės elektronikos atliekų dienos proga pasisako ir Pasaulio elektros ir elektroninės įrangos atliekų forumas (WEEE forum) – atkreipia dėmesį į „nematomas“ elektronikos atliekas“, – sako L. Jurevičienė.
Svarbiausi faktai apie elektronikos atliekas:
- Elektronikos atliekos auga ypač greitai. Kasmet pasaulyje generuojama daugiau nei 50 milijonų tonų elektronikos atliekų – nuo senų mobiliojo ryšio telefonų iki kompiuterių, televizorių, elektroninių žaislų. Elektronikos atliekos yra sparčiausiai augančių kietųjų atliekų srautas, jo metinis prieaugis siekia 3–5 proc. Didėjant technologijų vystymosi tempui, žmonės nuolat atnaujina savo elektronikos įrangą, tai augina atliekų srautą.
- Turi kenksmingos medžiagų. Neatsakingas elektronikos atliekų tvarkymas globaliai generuoja 70 proc. visų sunkiųjų metalų aplinkos taršos. Tai turi ilgalaikį poveikį aplinkai, nes teršalai kaupiasi, pažeidžiamos ekosistemos. Elektronikos atliekose, pavyzdžiui, gali būti iki 1 proc. pasaulio švino ir kadmio atsargų. Šie sunkieji metalai yra toksiški ir, jei tokios atliekos nebus perduotos įgaliotiems atliekų tvarkytojams, šie ir kitokie teršalai gali prasiskverbti į dirvą bei vandenį, sukelti pavojų ekosistemoms ir žmonių sveikatai.
- Elektronikos atliekos yra vertingos. 1 tonoje mobiliųjų telefonų atliekų sudėtyje gali slypėti apie 300 g aukso. Iš 1 tonos spausdintinių elektronikos plokščių atliekų galima atskirti 143 kg vario, 0,5 kg aukso, 40,8 kg geležies, 29,5 kg švino, 2 kg alavo, 18,1 kg nikelio ir 10 kg stibio. Tai tik keletas pavyzdžių, kad elektronikos atliekos turi vertingų medžiagų, kurios gali būti atkurtos ir panaudotos naujuose gaminiuose, taip sumažinant gamtinių išteklių kasybą.
- Perdirbti būtina. Mažiau nei 20 proc. pasaulio elektronikos atliekų perdirbama tinkamai. Dauguma žmonių paprasčiausiai išmeta elektronikos atliekas su kitomis buitinėmis šiukšlėmis, nors dauguma jų gali būti perdirbtos ir paverstos naujais gaminiais.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
