Šiandien mes net nesusimąstydami gyvename pagal nerašytas laiko taisykles: einame į valandomis apskaičiuojamą darbą, keliamės ir gulame miegoti nustatytą valandą ar sportuojame ne mažiau apsibrėžto laiko. Bet kaip laikas atsirado apskritai ir kokį kelia žmonija nuėjo iki momento, kai laiką galime patogiai sekti ant savo riešo? Atsakymas į šį klausimą prasideda su Egipto civilizacija, o tęsiasi jau šiais laikais su naujausiais išmaniaisiais laikrodžiais.
„Laiko istorija – įdomi ir gana netikėta savo atsitiktinumais. Kita vertus, laiko suvokimo ir skaičiavimo raida smarkiai priklauso nuo civilizacijų bei pačios žmonijos raidos. Įdomu tai, kad patys laikrodžiai istorijoje dažnai tapdavo reikšmingais ir net išskirtiniais simboliais. Pavyzdžiui, net Barbora Radvilaitė, XVI amžiuje siųsdama laišką savo dar slaptam vyrui Žygimantui Augustui, pridėjo žiedą-laikrodį dovanų. Tai buvo lyg simbolis, priminimas vyrui dažniau prisiminti savo mylimą moterį. Istoriškai, laikrodžiai visuomet turėjo daugiau nei vieną funkciją ar paskirtį nei vien laiko rodymas, tad taip yra ir šiandien – naujieji išmanieji laikrodžiai be tikslaus laiko rodymo savyje talpina daugybę funkcijų tiek sveikatos sekimui, tiek ir sporto režimų“, – teigia istorikė Kristina Petrauskė.
Apie svarbiausias laiko istorijos pamokas, įdomiausius laikrodžių raidos aspektus ir naujausias technologijas laikrodžių istorijoje plačiau pasakoja istorikė Kristina Petrauskė ir „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
1. Kas pirmiau – laikas ar valandos?
Už valandas, kaip teigia istorikė, mes turėtume dėkoti Senovės Egipto civilizacijai.
„Pirmosios žinios apie valandas, kaip jas suvokiame šiandien, mus pasiekia iš Senovės Egipto, civilizacijos, kurios projektai – ir ne tik piramidės, bet ir šventyklos ar įspūdingos irigacinės sistemos – reikalavo sutelkto organizuoto žmonių darbo. Tam, kad galėtų organizuoti kiekvienos dienos darbus, egiptiečiai ją suskirstė į 12 valandų, kiek ir truko šviesus paros laikas. Viena valanda buvo aušrai, viena – sutemoms, kai leidosi saulė. Kitos dešimt valandų paskirstytos tolygiai šviesiam dienos laikui, o tai reiškė, kad mūsų planetai skriejant aplink saulę ir dėl to keičiantis metų laikams, keitėsi ir šviesiojo paros laiko ilgis ir valandų trukmė. Bet egiptiečiai nakties neskaičiavo, tad būtent nakties valandas – iš pradžių 4, o vėliau taip pat 12, pridėjo jau graikai astronomai. Jiems reikėjo būtinai tiksliai suskaičiuoti, kada pakyla ir už horizonto pranyksta aplink mus, kaip jiems tada atrodė, skriejantys žvaigždynai“, – pasakoja K. Petrauskė.
2. Pirmieji laikrodžiai – ne saulės, bet šešėlių
„Pirmieji prietaisai, skirti matuoti laikui, atsirado dar priešistoriniais laikais, o tai reiškia, kad žmonės laiką pradėjo matuoti seniau nei istoriją. O pirmųjų laikrodžių titulas priklauso saulės laikrodžiams, bet tuo metu juos vadindavo šešėlių laikrodžiais. Būtent didieji Senovės Egipto obeliskai ir buvo ne kas kitas, bet puošnūs faraonų laikrodėliai. Tik šie laikrodžiai efektyviausi buvo būtent jų tėvynėje, Egipte, nes čia pakako saulės, o debesų – mažai. Bet ką daryti naktį? Tam sprendimą rado graikai, išrasdami „laiko vagį“ arba taip vadintą vandens laikrodį. Vandens laikrodžiai buvo dvejopo mechanizmo, nes vieni laiką skaičiuodavo pagal tai, kiek vandens nugaruodavo, kiti – kiek jo prikapsėdavo. Buvo įtaisomi net švilpikai, kurie imdavo švilpti, kai tam tikras kiekis vandens išgaruodavo ar prikapsėdavo. Bet iš pradžių jų niekas nenaudojo kaip žadintuvų, o pagrinde matuodavo ir limituodavo pernelyg užsitęsiančias agorose vykusias politines kalbas. Retoriniais gabumais pasigirti norėję graikai vieną politinę kalbą galėdavo sakyti net 4 valandas“, – pabrėžia istorikė.
3. Mechaniniai laikrodžiai karaliauja beveik 1500 metų
Mechaniniai laikrodžiai, pasak istorikės, pasaulyje karaliavo ilgai, o prie jų, kaip ir daugybės kitų dalykų, rankas prikišo graikų išradėjas Archimedas.
„Archimedo sukonstruotas laikrodis, kurį galime laikyti mechaninio laikrodžio pradžia, veikė svorių ir kontrasvorių sąveikos dėka. Šiuos svorius ir kontrasvorius veikė krintantis vanduo. Jie judėdami suko pavaras, o šios – laikrodžio rodykles. Beje, Archimedas laikomas ir pirmuoju gegutės laikrodžio išradėju, tik jis sukūrė kur kas elegantiškesnį šio laikrodžio variantą – su giedančiomis lakštingalomis. Šiaip ar taip, Archimedo pradėtas mechaninis laikrodis, su smulkesniais patobulinimais, prasilaikė beveik 1500 metų. Tokius laikrodžius, su svorių ir vandens mechanizmais, imta kelti į bažnyčių bei rotušių bokštus, todėl daugelyje kalbų laikrodis vadinamas „clock“, o tai kilo iš lotyniško žodžio „clogga“, kuris reiškė varpą. Dažnai to meto laikrodžiai neturėdavo nei ciferblato, nei rodyklių, o laiką žymėdavo tik dūžiai“, – išskiria K. Petrauskė.
4. Padėka už rankinių laikrodžių atsiradimą – pilotams
„Kaip atsirado rankinis laikrodis ir kam už tai reikėtų padėkoti? Greičiausiai tam pilotui, kuris Pirmojo pasaulinio karo metu pirmasis prisirišo ant riešo kišeninį laikrodį. Aviatoriai laikrodį naudojo ne tiek laiko sekimui, kiek orientavimuisi, kiek jiems liko kuro bake. Kuro bako rodyklę, kurios dar nebuvo, pilotams atstojo laikrodžio rodyklė, tad jiems tekdavo nuolat tikrinti savo laikrodžius. Nuolat knistis savo odinėse striukėse ieškant kišeninio laikrodžio būdavo labai nepatogu, tad būtent pilotų dėka kišeninis laikrodis, tvirtinamas ant riešo, ilgainiui tapo rankiniu laikrodžiu, kurį kasdien naudojame iki šių dienų“, – teigia istorikė.
5. Technologijos, pasukusios laikrodžių raidą nauja linkme
Pasak K. Petrauskės, nors rankiniai laikrodžiai gyvuoja dar tik kiek daugiau nei šimtmetį, jie jau spėjo evoliucionuoti iki išmaniųjų laikrodžių, kurie savyje tarsi sutalpina tūkstančius metų laikrodžių istorijos – nuo tikslaus laiko skaičiavimo ar patvarumo iki išmaniųjų sprendimų gausos. Taip teigia ir U. Eidžiūnaitė, kalbėdama apie naujausią išmanųjį laikrodį „Huawei Watch 3 Pro“, kuris yra ne tik išskirtinis savo išvaizda, bet ir išmanus vidumi.
„Kai priešais save matome visus laikrodžių evoliucijos etapus, tampa aišku, kodėl šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai yra būtent tokie. Pirmiausiai laikrodžiai turėjo būti patogūs nešioti ir naudoti, taip pat – patvarūs, o svarbiausia – tikslūs. Todėl tai tapo nuostatomis, kuriomis laikrodžių gamintojai naudojasi iki šiol. Geras pavyzdys – naujausias išmanusis laikrodis, kuris pagamintas iš titano, o jo išmaniosios funkcijos apima viską nuo sporto režimų iki visapusiško sveikatos stebėjimo. Taip pat išmanieji laikrodžiai šiais laikais, panašu, visam laikui pranoko visus iki šiol buvusius – baterijos veikimu. Šiuolaikinių rankinių laikrodžių baterijos yra įkraunamos, o naujausio „Huawei Watch 3 Pro“ laikrodžio baterija po vieno įkrovimo ir naudojant ilgo baterijos veikimo režimą, gali veikti net iki trijų savaičių“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.
Gravideja siūlomas graviravimas lazeriu užtikrina nepriekaištingą kokybę ir tikslumą.
