Žmonėms medinių kiaušinių muliažai per Velykas – smagus pokštas, kurio pagalba tikriausiai ne vienas jūsų esate laimėję margučių daužymo varžybas. Tačiau Lietuvos zoologijos sodo paukščių grupės specialistams mediniai kiaušinių muliažai atvirkščiai – padeda išsaugoti ne vieną paukščių padėtą kiaušinį.
Sudėti paukščių kiaušiniai pakeičiami mediniais muliažais dėl įvairių priežasčių. Kai kurios paukščių poros būna tokios rūpestingos, kad perėjimo laikotarpiu tarpusavyje nepasidalina kiaušinių dėtimis, vagia iš „kaimynų“ medžiagą lizdui ir nuolat pešasi. Neretai tokių peštynių metu kiaušiniai būna sudaužomi ar išmetami iš lizdo. Iškritę iš lizdavietės kiaušiniai atvėsta ir esantys jaunikliai juose žūva. Jei grumtynių metu lukštas įdaužiamas, tuomet atveriamas kelias įvairių ligų užkratui iš aplinkos. Pastebėję tokį paukščių elgesį prižiūrėtojai nieko nelaukdami pakeičia apvaisintus kiaušinius mediniais muliažais, kol rūpestingi tėvai aiškinsis santykius su kaimynais ar tarpusavyje. Kiti paukščiai nesirūpina savo sudėtais kiaušiniais dėl patirties stokos, jautrumo trikdymui ar tėviškų instinktų trūkumo. Tuomet besivystantys kiaušiniai dedami perinti inkubatoriuje, iki pradeda skilti.
Paimti kiaušiniai yra dezinfekuojami, pasveriami, dedami į iš anksto paruoštus inkubatorius. Juose pagal paukščio rūšį visą laiką užtikrinama optimali temperatūra ir drėgmė, jie periodiškai vartomi. Kiaušiniai vartomi, kad viduje esantį embrioną apsaugotų nuo sukibimo su vidine apvalkalo membrana. Jei embrionas liečia apvalkalo membranas, jis prilimpa prie lukšto ir žūsta. Po 5-7 inkubavimo parų kiaušiniai yra ovoskopuojami – peršviečiami specialiu tam skirtu prietaisu – ovoskopu. Jei kiaušinis yra apvaisintas, – matyti kraujagyslės. Specialistai reguliariai sveria kiaušinį norėdami įsitikinti, kad paukščiai juose vystosi normaliai. Įdomu tai, kad normaliai besivystantis kiaušinis laikui bėgant lengvėja. Taip yra todėl, kad kiaušinis praranda reikiamą drėgmę per lukštą ir lukšto membraną. Kiaušinis turi prarasti mažiausiai 10 % savo pradinio svorio.
Besikalantys iš kiaušinio jaunikliai vėl grąžinami porai, ar įtėviams ir toliau dažniausiai sėkmingai auginami. Tik retais atvejais, kuomet paukščiai nebepriima savo jauniklių, jie yra dirbtinai auginami prižiūrėtojų. Dirbtiniu būdu Lietuvos zoologijos sode buvo išauginti didieji apuokai, rausvieji pelikanai, baltaveidės medžąsės ir kiti sparnuočiai.
Šventinėmis dienomis Lietuvos zoologijos sodas dirbs įprastu laiku – 09:00-18:00 val. (kasos iki 17:00 val.). Nuo balandžio 1 dienos vidinės ekspozicijos (terariumas, tropinių paukščių namelis ir akvariumas) zoologijos sode dirbs valanda ilgiau – 09:30-17:30 val. (pirmadieniais terariumas dirba nuo 12:00 val.). Žirafas vidinėse patalpose arba šiltomis dienomis lauko voljere lankytojai išvysti gali kasdien 14:00-16:00 val. Siekiame užtikrinti, kad visiems apsilankymas zoologijos sode būtų ne tik smagus, bet ir saugus, todėl Į vidines patalpas lankytojai įleidžiami tik su apsauginėmis veido kaukėmis. Taip pat ribojamas į vidines ekspozicijas vienu metu įleidžiamų lankytojų skaičius.
Austėja Rimdžiūtė
Lietuvos zoologijos sodo
Komunikacijos ir edukacijos skyriaus reklamos vadybininkė
