Visą pasaulį sustabdžiusi COVID-19 viruso pandemija ne tik pakirto medicinos sritį bei smogė šalių ekonomikai, bet ir neigiamai paveikė žmonių psichologinę būklę. Ne veltui skelbiama, jog padaugėjo šeimyninių konfliktų, skyrybų, žmonės vis labiau įninka į žalingus įpročius bei priklausomybes. Lietuvos medikai kalba, kad tai – neregima ir sunkiai pamatuojama karantino pusė, kurios tikrosios pasekmės išryškės tik ateityje.
Jau daugiau nei metus tęsiasi pandemija, kuri paveikė mūsų savijautą ir elgseną. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitoje teigiama, kad per pandemijos laikotarpį alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas yra išaugęs. Pagrindinė to priežastis – pandemijos sukeltas nerimas ir depresija.
„Pasaulinė pandemija padarė daug netiesioginės žalos žmonių sveikatai. Dar iki galo tai nėra įvertinta, bet daugybė specialistų pastebi, jog yra sisteminio pobūdžio pakitimų žmonių sveikatoje, o ypač fizinėje bei psichinėje. Statistika skelbia, kad didėja alkoholio pardavimai, kolegoms tenka išrašyti daugiau receptų trankvilizatoriams bei antidepresantams. Nes kaip paprastam žmogui, atskirtam nuo sveikatos sistemos, išeiti iš tokios problemos? Jis eina tradicinės narkomanijos keliu, kuriame yra tabakas, alkoholis, prieinami trankvilizatoriai ir psichotropinės medžiagos“ – laidoje teigs „InnMed“ klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos bei vidaus ligų gydytojas Jurgis Dulinskas.
Jei alkoholio sukeliama žala yra gana akivaizdi ir greita – žmogus gali apsinuodyti, išgyventi sunkias pagirias, tai rūkymo žala atsiskleidžia tik po daugelio metų. Gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis jau dešimtmetį dirba su priklausomybe žalingiems įpročiams turinčiais pacientais ir pastebi, kad šiuo metu ypač padaugėjo žmonių, ieškančių pagalbos.
„Alkoholis puikiai tirpdo problemas, po to tirpdo santykius, darbus, šeimas… Tačiau tokia „pagalba“ yra apgaulinga ir momentinė. Kita priklausomybė – rūkymas. Jo pasekmės slepiasi kardiologijoje, širdies ir kraujagyslių ligose, galūnių amputacijose, taip pat plaučių ligose bei onkologijoje. Visi žinome, kad tai labai didelio mąsto žudikas“, – laidoje tvirtins gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis.
Nacionalinio pagalbos metantiems rūkyti ir mokymo centro Britanijoje duomenimis, be gydytojo pagalbos mesti rūkyti bando daugelis, tačiau sėkmingai atsikratyti šio įpročio pavyksta tik 5 proc. Didžioji dalis rūkančiųjų mano, kad pagrindinė bėda yra susiformavusi priklausomybė nikotinui, tačiau daug didesnis pavojus gyvybei slepiasi degančios cigaretės dūmuose.
„Norint mesti rūkyti, būtinas žmogaus nusiteikimas bei motyvacija. Yra įvairių metodų, galima pasitelkti ir pakaitinę terapiją, skirti medikamentus. Dažnai vis dar tenka girdėti, kad nikotinas yra didysis blogis, tačiau tai psichoaktyvi medžiaga, kuri ir suteikia tą atsipalaidavimo jausmą, bet rūkyme blogoji dalis slypi tabako dūmuose bei dervose esančiose cheminėse medžiagose“, – laidoje teigs J. Urbutis.
Nikotinas – tai bespalvis lakus, savito kvapo skystis ir priklausomybę sukelianti medžiaga, kuri sintetinasi tabako lapuose ir kai kuriuose kituose augaluose. Pasak LR Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, jau per pirmąsias cigaretės rūkymo sekundes nikotinas ima veikti smegenų receptorius, susijusius su malonumo pojūčio.
„Nikotinas yra vienas iš keturių biologinių grybų ir augalų, kuris turi savo vardo receptorius žmogaus organizme. Būtent jų stimuliacija ir užveda priklausomybės ratą. Neretai rūkantieji rūkymą tapatina su nikotinine priklausomybe, tačiau jeigu būtų taip, žmonės stovėtų ne prie tabako kioskų, bet prie vaistinių ir pirktų nikotino pleistrus. Nikotinas yra tik viena iš medžiagų, formuojančių rūkymo priklausomybę, bet yra ir dar viena medžiaga, kuri išsiskiria tabakui degant, tai yra acto rūgšties aldehidas“, – tvirtins Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, Klinikinės toksikologijos gydytoja ir gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Robertas Badaras.
Yra įvairiausių būdų, kaip mesti rūkyti, tačiau ne visiems pavyksta. Psichiatras J. Urbutis pataria, net ir sunkiausiu periodu, nenuleisti rankų ir jeigu nepavyksta 100 proc. atsisakyti žalingojo įpročio, įvertinti mažiau žalingus to įpročio vartojimo būdus.
„Kalbant su pacientais apie priklausomybę rūkymui, nemaža dalis jų, nors ir išbandę įvairius metodus, patiria atkryčius. Tokiu atveju kartais tenka su žmonėmis kalbėti ir apie tam tikrus metodus, kuriuos galima vadinti žalos mažinimu. Kiek man teko domėtis, jau yra tokių alternatyvių produktų, kurie taipogi yra žalingi, tačiau yra įrodymų, kad jų, sukeliama žala yra mažesnė. Tai yra nauja ir ateityje, tikiuosi, gausime daugiau duomenų apie tai, tačiau, kaip variantas, kai žmogui nebepadeda jokie kiti rūkymo metimo būdai, vertas apie tai pagalvoti“, – teigs J. Urbutis.
„AstraZeneca“ vakcina – ar iš tiesų rizika tokia didelė?
Pranešimai apie „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 viruso galimai sukeltu trombozės atvejus įbaimino ne vieną šalies gyventoją. Tačiau medikai sako, kad nustatyta rizika – itin menka ir jos sureikšminti nereikėtų. Europos vaistų agentūros saugumo komitetas priėmė išvadą, jog neįprasti kraujo krešuliai turėtų būti įvardinti kaip labai retas šios vakcinos šalutinis poveikis.
„Rizika patirti trombozę, susijusią su šia vakcina, yra nykstamai mažai. Kita vertus, trombozę toli gražu sukelia ne tik vakcina – šią ligą gali išprovokuoti rūkymas, geriamieji kontraceptikai, aterosklerozė, cholesterolio perteklius, alkoholio vartojimas, cukraligė. Yra daugybė priežasčių, kurias turime valdyti, jog nuveiktume didelius darbus trombozės profilaktikai. O vakcina, šioje situacijoje, yra mūsų išsigelbėjimas, stabdant pandemiją“, – laidoje tvirtins Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, VU MF klinikinės medicinos instituto direktorius prof. Dalius Jatužis.
Šlapimo nelaikymas – ne priežastis nustoti keliauti
Susidūręs su šlapimo nelaikymo problema, žmogus iš pradžių jį priima kaip laikiną nepatogumą, tačiau pamažu šis negalavimas ima vis stipriau trikdyti kasdienybę. Ypač daug streso patiria žmonės iki tol mėgę aktyvų gyvenimo būdą, sportuoti bei keliauti. Turintiems šlapimo nelaikymo problemų, saugiai judėti leis puikios pagalbininkės – sauskelnės kelnaitės. Vienos tokių yra „Abena“, kurios diskretiškos, nešiugžda ir praktiškai yra nepastebimos. Taip pat yra ir anatominiai šlapimą sugeriantys įklotai, savo savybėmis prilygstantys klasikinėms sauskelnėms, tačiau yra patogesni nešiojimui.
„Užsienio senjorai be galo mėgsta keliauti, ko nepasakyčiau apie lietuvius. Visada paraginus vyresnio amžiaus žmones keliauti, jie man atsako, kad juos stabdo šlapimo nelaikymo problemos. Tačiau medicinos pramonė šiai dienai yra sukūrusi įvairiausių priemonių: įklotų, kelnaičių, sauskelnių. Kelionės metu galima sustoti degalinėse, kuriose yra patogūs, švarūs, komfortabilūs tualetai. Viskas yra apgalvota ir nereikia to bijoti“, – laidoje pasakos gidė, kelionių grupių vadovė Margarita Gruodienė.
Naujos chirurginės galimybės, pasitelkiant laparoskopiją
Vėžiu sergantys pacientai susiduria su daugybe problemų. Viena jų – dėl ilgo ir sunkaus gydymo, onkologiniai pacientai rizikuoja netekti darbo, išauga pavojus patirti socialinę atskirtį. Siekiant pagerinti gydymo efektyvumą, VUL Santarų klinikų specialistai kartu su partneriais iš Baltarusijos dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose“. Šio projekto metu abiejų šalių medicinos atstovai dalinasi patirtimi, o įsigyta naujos kartos įranga leidžia atrinkti minimaliai invazines procedūras.
„Šiandien laparoskopinėms operacijoms yra beveik išnykusios ribos. Ginekologijoje praktiškai visos operacijos gali būti atliekamos šiuo būdu, išskyrus išplitusio kiaušidžių vėžio atveju. Kalbant apie gimdos kūno vėžį, 99 proc. operacijų yra atliekama laparoskopiškai. Tai sutrumpina pacientų gulėjimo laiką, sumažina operacijų traumatiškumą“, – laidoje pasakos VUL Santarų klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Ginekologijos skyriaus vedėjas, gydytojas akušeris ginekologas dr. Vilius Rudaitis.
Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka širdies chirurgijos Lietuvoje pradininkui
Balandžio 15-ą dieną Lietuvos medicinos korifėjui, širdies chirurgijos pradininkui prof. Algimantui Jonui Marcinkevičiui būtų sukakę 100 metų. Širdies chirurgija buvo pati vėliausia chirurginė specialybė, nes širdies sustabdymas yra pavojingas žmogaus gyvybei, tačiau Lietuvoje moderniąją atviros širdies chirurgiją prof. A. J. Marcinkevičius pradėjo plėtoti dar praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžioje.
„Jis kėlė vis naujas idėjas ir siekė progreso. Visi profesoriaus darbai – širdies chirurgijos progresas, sukurtas iš nieko, kuris be galo suklestėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Profesoriaus dėka šiandien šalis turi labai modernią širdies chirurgiją“, – gražiais žodžiais apie kolegą atsilieps širdies chirurgas akademikas Vytautas Jonas Sirvydis.
Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis“ pradėjo atsinaujinusi – prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungė veikli ir aktyvi mama, iniciatyvos „60+“ įkūrėja Laura Balčiūtė. Ilgametė medicinos laida ir toliau džiugina žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina naudingus patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.
„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.
Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – NAUJU LAIKU – sekmadieniais, 12 val. per TV8!
Auksė Šapelytė
TV TOPAS
Projektų koordinatorė
