Nors terminas „saugus seksas“ paaugliams yra žinomas, informacijos apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI) ir prevenciją, galimą slaptą jų eigą bei simptomus yra nepakankamai ir ji, deja, ne visada adekvati. LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja ginekologė dr. Ingrida Basevičienė sako, nors ankstyva lytinė patirtis savaime nėra patologija, jauni žmonės anksti pradėję lytinius santykius gali turėti rimtų sveikatos ir socialinių sunkumų.
– LPI ligų paplitimas tarp jaunimo rodo, jog lytiniai santykiai tik po vestuvių, galima sakyti, atgyvena. Kaip jaunimą paveikti, kad šie atsakingai žiūrėtų į lytinius santykius?
– Įvairiose pasaulio šalyse paauglių reprodukciniam sveikatos ugdymui, stiprinimui ir priežiūrai skiriamas didelis dėmesys, tačiau požiūris į ankstyvą lytinę elgseną, nėštumus, lytiškai plintančias infekcijas paauglystėje, kurie lemia vėlesnę jaunuolių sveikatą, priklauso nuo šalies ekonominės, socialinės ir kultūrinės padėties, taip pat turi įtakos ir religija, tradicijos. Siekiant sumažinti nesaugios ankstyvos lytinės elgsenos problemų mastą pasirenkamos įvairios strategijos – nuo visiško susilaikymo propagavimo iki plataus bendradarbiavimo populiarinant kontracepcijos priemones tarp lytiškai aktyvių paauglių.
Pats lytinis aktyvumas nėra patologija, tačiau jauni žmonės anksti pradėję lytinius santykius gali turėti psichologinių sveikatos sutrikimų. Lytiniai santykiai suvokiami kaip meilės, artumo, bendravimo išraiška, taigi svarbūs jauno žmogaus gyvenime. Neabejojama, kad tai veikia sveikatą ir gerovę, tačiau nesaugi lytinė elgsena gali būti ir sveikatos rizikos veiksnys.
– Kaip tai susiję? Ar siekiama pirmus lytinius santykius pavėlinti, ar šviesti visuomenę dėl galimų nesaugių lytinių santykių pasekmių?
– Paprastai paaugliai dėl savito mąstymo nesuvokia šios problemos, neapsisaugo nuo lytinio aktyvumo pasekmių. Būtent dėl negalėjimo racionaliai numatyti tokios elgsenos svarbos ir padarinių jie priima greitus bei neapgalvotus sprendimus, kurie, deja, gali pasibaigti lytiškai plintančiomis infekcijomis ir (ar) neplanuotu nėštumu. O jų galima sulaukti jau ir po pirmųjų lytinių santykių.
Be to, paauglių seksualinė elgsena ir jų tyrinėjimas turi svarbią reikšmę lytiškai plintančių infekcijų profilaktikai. Mat lytiškai subręsta ir lytinius santykius pradeda jau penkiolikos septyniolikos metų jaunuoliai, tai yra trejais ketveriais metais anksčiau, nei, tarkime, prieš penkiasdešimt metų. Didėjant jaunimo lytiniam aktyvumui, didėja ir lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtusių paauglių skaičius. Pagal PSO duomenis, kasmet Chlamydia trachomatis infekcija užsikrečia aštuoniasdešimt devyni milijonai žmonių, iš kurių net dvidešimt procentų sudaro paaugliai.
– Kokių padarinių sveikatai gali sukelti negydomos LPI?
– Negydomos lytiškai plintančios infekcijos gali sukelti tokias ligas kaip dubens uždegimą, dėl kurios prasideda rimtesnės komplikacijos, didėja nevaisingumo rizika. Skaičiuojama, kad po pirmo dubens uždegimo ligos epizodo rizika būti nevaisingai išauga siekai nuo 9 iki 13 procentų, po antro – 36 procentus, po trečio karto – 52-75 procentus. Tai svarbu galvojant apie tolesnę paauglių reprodukcinę sveikatą.
– Ką daro valstybė, kad situacija pasikeistų? Šviečiamosios programos mokyklose, rodos, neišsprendžia problemos.
– Mokykloje vykdoma programa yra nepakankama. Visuomenėje yra paplitusi nuostata, kad mokykloje pokalbiai apie lytines problemas padidina ankstyvų lytinių santykių tikimybę, dėl gilių religinių tradicijų tikslinga apsiriboti vien seksualinį susilaikymą propaguojančiomis programomis.
Vis dėlto manau, kad seksualinis elgesys ir su tuo susijusi problematika visų pirma ateina iš šeimos. Tėvai nuo pat pirmųjų vaiko metų jį moko ir aiškina apie įvairios elgsenos pasekmes. Pavyzdžiui, kas nutiks, jei nesaugiai elgsis lipdamas laiptais: ar nukris ir lengvai užsigaus, ar skaudžiau.
Ketverių šešerių metų vaikui atsiranda natūralus fiziologinis noras susipažinti su lytimi, todėl tėvai pirmieji turėtų pateikti teisingus atsakymus, paprastais, vaikui suprantamais žodžiais paaiškinti apie lyčių skirtumus.
Kai vaikas šeimoje yra mylimas, prižiūrimas, elgiasi vienaip, kai šeima pagal savo sudėtį nėra pilna, paaugliams neskiriamas pakankamas elgesys – kitaip. Tėvai ugdo vaikus savo pavyzdžiu. Matydami dažną tėvų partnerių kaitą patys elgsis pagal tokį modelį. Vaikai mus „beždžioniauja“. Ne veltui vaikų šventėse uždrausta vartoti alkoholį, rūkyti. Įtaką vaiko, vėliau ir paauglio elgsenai daro net ir atskirai nuo tėvų praleistos atostogos, prastos gyvenimo sąlygos, tėvų nedarbas. Be to, net ir šeimoje vyresnės sesers ar brolio turėjimas turi įtakos ankstesnei lytinio gyvenimo pradžiai. Siekia elgtis taip kaip vyresni.
Liūdna, kai mažiesiems numetama planšetė, o patys tėvai įsikniaubę į telefonus – bendravimo su vaiku nelieka. Gyvūnų pasaulyje tėvai moko jauniklius, kol šie nesubręsta nepaleidžia jų iš akiračio. Išmokina skraidyti, susirasti maisto, apsisaugoti. Žmonija gi įpratusi auklėjimą permesti kitiems: darželiui, mokyklai, universitetui.
Dažnai tenka matyti mamas, kurios su paaugliais vaikais ateina karingai nusiteikusios. Joms sunku išaiškinti, kad su paaugliais reikia švelniai bendrauti. Vienatvė, vienišumas stumia paauglius ieškoti supratimo kitur. Nors jie trokšta pirmas svarbias žinias sužinoti iš gydytojų, tačiau iki šešiolikos metų yra konsultuojami tik tėvų ar globėjų, todėl retai išdrįsta užduoti sau rūpimus klausimus, slepia savo elgseną.
– Na, tuomet spragas belieka užpildyti tik gatvės „mokyklai“…
– Deja, tačiau taip. Lytinių santykių ankstyvėjimas turi sąsajų su draugų įtaka ir alkoholio vartojimu. Apklausos duomenys rodo, kad dažnai pirmus lytinius santykius patiria apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų paaugliai. Tie, kas vartoja alkoholio bent kartą per savaitę, metais anksčiau paankstina lytinių santykių pradžią. Merginos, bent keturis kartus vartojusios alkoholio, lytinių santykių pradžią paankstina dvejais metais. Kasdienis rūkymas pirmus lytinius santykius paankstina beveik pusantrų metų. Merginų jausmai, įsimylėjimas, glamonės ankstina lytinius santykius taip pat. Vėlgi, sugrįžtant prie šeimos, jei čia nepatiriama šilumos, paaugliai jos ieškoti puola į kitų glėbį. Lytiniais santykiais bando kompensuoti meilės šeimoje trūkumą.
– Lytiškai plintančios infekcijos veikia tyliai, dažnai pacientai to nežino. Kokie simptomai sukelia įtarimą apie galimą užsikrėtimą?
– LPI yra įvairių, todėl ir simptomai skirtingi. Vienu atveju gali varginti nemalonios išskyros, skausmingas šlapinimasis, perštėjimas. Nusiskundimai gali būti visai nespecifiniai: nereguliarios menstruacijos, pastovūs pilvo skausmai, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku. LPI gali sukelti pirmuonys (trichomonozė), bakterijos (gonorėja, chlamidiozė), virusai (hepatitas, ŽIV/AIDS; ŽPV). Besimptomė LPI gali išryškėti tik po dešimties ar penkiolikos metų, kai bus ieškoma priežasčių, kodėl moteris negali pastoti. Pavyzdžiui, nustatoma, kad buvo persirgta lėtine dubens uždegimine liga. Jei žmogaus imunitetas prastas, per dešimtmetį gali susiformuoti ir onkologinės– gimdos kaklelio, varpos, gerklų, išangės – ligos.
Jei žmogaus imunitetas yra stiprus, jis visą gyvenimą gali būti ligos nešiotojas, bet pats nesirgti.
– Rodos visam tam užkirsti kelią paprasta. Užtenka tik barjerinių apsaugos priemonių. Ar tai, kad lytinių santykiu metu nenaudojami prezervatyvai, yra tik žinių stoka?
– Tai, kad neįsigyjama apsaugos priemonių, manyčiau, lemia finansai. Be to, pacientės teigia, kad nors žino apie apsaugos priemones ir lytiškai plintančias infekcijas, didelė dalis rūpinasi tik apsauga nuo nėštumo. Naudojasi visiškai neefektyviu metodu nutraukiant lytinį aktą arba prezervatyvas (https://prezervatyvai.net/) naudojamas tik prieš ejakuliaciją. Moterys naudoja hormonines kontraceptines priemones, kurios apsaugo tik nuo neplanuoto nėštumo. Prezervatyvas gi apsaugo ir nuo LPI. Paaugliams visada rekomenduojame dvigubą kontracepciją – hormoninę ir barjerinę. Tai – partnerių pagarba vienas kitam.
Išsivysčiusiose šalyse bet kuris žmogus turi žinoti ir apie skubią kontracepciją – ji yra nereceptinė. Kontracepcija veiksminga septyniasdešimt dvi valandas po nesaugių lytinių santykių – ar suplyštų, nusmuktų prezervatyvas, seksualinės prievartos atveju. Netiesa, kad tokios kontraceptinės priemonės sutrikdys hormonus. Vieną mėnesį gal ir gali išderinti mėnesinių ciklą, tačiau situaciją dėl neplanuoto nėštumo gali pakeisti iš esmės.
