Pasivaikščiojus Vilniaus gatvėmis akys šiandien gali užkliūti ne tik už kavinių, restoranų ar parduotuvių iškabų, bet ir tokių vietų kaip išskirtinai vyrams skirtos kirpyklos, barzdaskučių salonai, savitarnos skalbyklos ar vėlyvų pusryčių vietos. Tokių, dar visai neseniai tik užsienio miestuose ar filmuose matytų, paslaugų paklausa pastaruoju metu sostinėje stipriai išaugo, o smulkusis verslas ir toliau ieško naujų nišų ir galimybių idėjoms įgyvendinti.
Poreikį lemia kintantys įpročiai
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Domas Jagminas sako, kad tokių paslaugų paklausa didele dalimi priklauso nuo vartotojų įpročių, o jie, bent jau didžiuosiuose šalies miestuose, keičiasi ir artėja prie vakarietiškų.
„Žmonės turi vis mažiau laiko, todėl nori galimybės įvairias paslaugas gauti kuo arčiau namų. Pavyzdžiui, ne tik pietus ar vakarienę, bet ir pusryčius gyventojai vis dažniau valgo ne namuose. Pietų restoranuose žmonių srautai taip pat nuolat auga. Papietauti į kavinę ar restoraną šiandien jau užsuka ne tik biurų darbuotojai, bet ir mamos su vaikais. Valgyti ne namuose daugeliu atvejų yra tiesiog patogiau ir greičiau. Be to, augant lietuvių pragyvenimo lygiui paprasčiausiai vis daugiau gyventojų gali sau tai leisti“, – sako D. Jagminas.
Jo teigimu, lankytojų srautai auga net ir tose maitinimo vietose, kurios veikia jau ne vienerius metus. Tai reiškia, kad keičiasi žmonių įpročiai ir plinta valgymo ne namuose kultūra.
„Kita tendencija, turinti įtakos tokių paslaugų vietų, kaip, pavyzdžiui, savitarnos skalbyklos, plėtrai yra gyvenamojo būsto ploto mažėjimas. Žmonės verčiau renkasi mažesnio ploto butą, tačiau gerą lokaciją miesto centre ar netoli jo, iš kur lengvai pasiekiama darbo vieta, pramogos ir paslaugų infrastruktūra. Dėl to tampa nepraktiška namuose laikyti daug daiktų. Kam apkrauti namus skalbyklėmis, džiovyklėmis, jei nusileidus į pirmąjį namo aukštą gali paprastai tai padaryti skalbimo paslaugas teikiančioje įstaigoje?“, – sako D. Jagminas.
Savitarnos skalbyklos prigijo
Vilniuje ir Kaune veikiančio savitarnos skalbyklų tinklo „Londris“ direktorius Rimantas Šimkus sako, kad užsienyje ilgas tradicijas turinčiai paslaugai Lietuvos miestų gyventojai taip pat pribrendo.
„Be abejo, savitarnos skalbyklų paslaugų poreikis nėra masinis, tačiau jis egzistuoja ir yra labai konkretus. Mūsų klientai yra ne tiek skubantys, kiek taupantys laiką ir siekiantys jį kuo efektyviau išnaudoti. Į tokius miesto žmones mes ir orientuojamės. Šiandien gyventojai tampa mobilesni, gyvena mažesnio ploto būstuose, todėl nori turėti galimybę patogiai išspręsti tam tikrus buities klausimus – pavyzdžiui, drabužių skalbimo. Mūsų paslaugos ir leidžia tai padaryti. Be to, siekiame pasiūlyti išmanius, skaitmenizuotus sprendimus, kurie leistų tiek klientams gauti maksimalų patogumą, tiek mums efektyviau valdyti verslo procesus“, – sako R. Šimkus.
Anot jo, ir toliau ieškoma galimybių tinklo plėtrai, klientams pristatomos naujos paslaugos ir privalumai. Pavyzdžiui, siekiant, kiek įmanoma sutrumpinti laiką, kurį žmogus užtrunka skalbykloje, pasiūlyta papildoma paslauga, klientui leidžianti drabužius paprasčiausiai palikti skalbyklose įrengtose specialiose spintelėse ir po kelių dienų ateiti pasiimti juos švarius ir išlygintus. Taip pat teikiamos ir skalbinių surinkimo ir pristatymo į namus paslaugos.
Pašnekovas pasakoja, kad steigiant skalbyklų tinklą pirmiausia žvalgytasi į tokias vietas, kur statomi nauji pastatai, kuriasi gyvenamųjų namų kvartalai. Anot R. Šimkaus, skalbyklų patalpos turi atitikti tam tikrus higienos reikalavimus, todėl jų negalima atidaryti bet kur.
„Vėliau po truputį kaupėme patirtį, žinojome, kaip viską tinkamai įsirengti, todėl atsidarėme ir kitokiose vietose – nebūtinai naujos statybos pastatuose. Šiandien turime devynias skalbyklas įvairiose Vilniaus vietose ir vieną Kaune. Vis dar matome potencialo tinklą plėsti, atidaryti skalbyklas tuose rajonuose, kur jų dar nėra. Tinkamų patalpų pasiūla, be abejo, yra vienas svarbiausių veiksnių mums plėstis“, – sako R. Šimkus.
Suklestėjo vyrų kirpyklos ir barzdaskučiai
Kita sėkmingai prigijusi ir išpopuliarėjusi paslauga, dėl kurios Vilnius ima panašėti į Vakarų Europos sostinių miestus – į vyrus orientuotos kirpyklos (angl. barber shop) ir barzdaskučių salonai. D. Jagmino teigimu, šių paslaugų mada Vilniuje išplito labai sparčiai – sostinėje šiuo metu tokių salonų jau yra įsikūrusios kelios dešimtys.
„Tai vėlgi susiję su besikeičiančiais gyventojų įpročiais, besiformuojančia nauja kultūra. Vyrams tampa įprasta eiti į išskirtinai jiems skirtas grožio paslaugų vietas, skirti dėmesį savo stiliui ir išvaizdai. Pirmiausia prieš keletą metų savo nišą Vilniuje atrado barzdaskučiai, paskui juos sekė ir barberiai, kurie teikia plaukų kirpimo vyrams paslaugas“, – sako D. Jagminas.
Nekilnojamojo turto eksperto teigimu, kai kurie kirpėjų ir barzdaskučių salonai Vilniuje yra įsikūrę išties gerose ir patogiose vietose. Be to, paprastai tokiuose salonuose ypač didelis dėmesys skiriamas klientų aptarnavimui, jiems suteikiamoms papildomoms vertėms, taip pat interjerui. Visa tai šioms įstaigoms leidžia pritraukti pakankamai klientų ir išsilaikyti dažnu atveju lengviau negu Senamiesčio kavinėms bei restoranams.
„Senamiestyje įsikūrę barzdaskučių ir vyrų kirpimo salonai vertinant galimybes išsilaikyti pakankamai brangiose patalpose prieš kavines ir restoranus turi savotišką pranašumą. Jų veikla nėra tokia sudėtinga, pasižymi mažesnėmis sąnaudomis, nereikalauja itin didelių apyvartinių lėšų. Ir taikosi šios vietos paprastai į vidutinių ir aukštesnių pajamų segmentą. Taigi jų galimybės išsilaikyti brangiame sostinės Senamiestyje yra tikrai neblogos“, – sako D. Jagminas.
„Solid Real Advisors“ partnerio įsitikinimu, nemažą įtaką vyrų kirpimo ir barzdaskučių salonų populiarėjimui turėjo ir į mūsų šalį iš kraštų, kur tokios paslaugos yra itin populiarios, atvykę migrantai. Kai kurie gyventojai sąmoningai renkasi būtent tuos salonus, kuriuose dirba ar kuriuos yra įkūrę atvykėliai iš Artimųjų Rytų – būtent ten barzdaskučių ir vyrų kirpimo amatui skiriamas itin didelis dėmesys.
Klientai susiranda patys ir sugrįžta
Vilniaus Senamiestyje įsikūrusio vieno pirmųjų Baltijos šalyse vyrų kirpimo ir barzdaskučių salono „Woxx Barbers“ įkūrėjas Raimondas Pasternackis sako, kad tokios koncepcijos kirpyklą Vilniuje atidaryti nuspręsta pasisėmus patirties Airijoje. Prieš septynerius metus Lietuvoje tai buvo visiškai nauja idėja, dėl to ji netruko sulaukti susidomėjimo.
„Vyrų kirpimo veikla kurį laiką užsiėmėme Airijoje, kur gyvenome. Lietuvoje tuo metu tokio pobūdžio salonų dar nebuvo, todėl nusprendėme tokią koncepciją pasiūlyti Vilniuje. Šiandien panašių salonų Vilniuje veikia apie tris dešimtis. Vieni labiau orientuojasi į jaunimą, „urban“ stilistiką, kiti siūlo Artimųjų Rytų autentiką, treti labiau primena aukštesnės klasės grožio salonus – tik išskirtinai vyrams“, – pasakoja R. Pasternackis.
Jis teigia, kad vieta, kurioje šiuo metu yra įsikūręs salonas, gera, tačiau ne ideali. Patalpos yra antrame aukšte, iš lauko įstaigą nežinant gali būti sunku pastebėti, nes iškaba dėl Senamiestyje galiojančių griežtesnių reikalavimų nėra didelė. Nepaisant to, vyrų kirpimo salonui klientų netrūksta.
„Tokių salonų lankytojai daugeliu atvejų yra labai lojalūs, prisirišantys prie konkrečios vietos arba meistro. Užsienyje dažnai būna, kad pas tą patį kirpėją lankosi ištisos tos pačios šeimos kartos. Ir mes jau turime tokių klientų, kurie ne tik patys reguliariai lankosi, bet ir atveda savo sūnus. Daugelis mūsų klientų mus susiranda tiesiog pagal draugų rekomendacijas, dėl to mums nėra taip svarbu būti itin gerai matomoje vietoje, turėti dideles iš gatvės pastebimas vitrinas“, – sako R. Pasternackis.
Anot jo, tradiciškai vyrų kirpimo salonai visuomet daugiausia kurdavosi ne pagrindinėse miestų gatvėse, o šiek tiek nuošaliau, dažnai ir ne pačiose prestižiškiausiose patalpose. Daugeliu atvejų tokios vietos orientuojasi ne į klientus „iš gatvės“, o mezga sugrįžtančių lankytojų tinklą.
Trūksta mažesnio ploto patalpų
D. Jagmino teigimu, Vilniuje tinkamų patalpų naujų paslaugų tiekėjams įsikurti dar galima nesunkiai rasti, jei tik joms nėra keliami kokie nors itin specifiniai reikalavimai. Tiesa, kiek sudėtingiau rasti mažo ploto patalpas, kokių dažniausiai ieško kavinės, restoranai, kirpyklos, grožio salonai ir kiti paslaugų tiekėjai.
„Dėl to turbūt vis dažniau matysime atvejus, kai didelės patalpos skaidomos į mažesnius plotus arba jas tiesiog dalinasi keletas nuomininkų. Smulkiajam verslui toks modelis yra išties naudingas, nes leidžia gauti jiems reikiamo ploto patalpas. Kartu dėl įvairių paslaugų tiekėjų ir įstaigų koncentracijos yra pritraukiami didesni lankytojų srautai“, – sako D. Jagminas.
Eksperto teigimu, didžiausias poreikis paslaugų infrastruktūros plėtrai Vilniuje šiuo metu yra jaučiamas centrinėse miesto dalyse, kur kuriasi vienas ar keli nauji gyvenamųjų namų kvartalai – pavyzdžiui, Naujamiestyje, Užupyje. Anot D. Jagmino, augant poreikiui įvairių paslaugų teikėjų šiose miesto vietose turėtų atsirasti vis daugiau.
