Gerai žinomas JAV politinis veikėjas, mokslininkas, verslininkas Bendžaminas Franklinas dar XVIII amžiuje yra pasakęs: „Saugokitės nedidelių išlaidų – net ir mažas nuotėkis paskandins puikausią laivą“. Šis vieno iš JAV įkūrėjų patarimas atkreipia dėmesį į tai, kaip kiekvienam svarbu planuoti savo biudžetą ir laikytis finansinių tikslų. Tai ypač aktualu įmonėms, kurioms finansai – tarsi verslo „kuras“: jų valdymas be galo svarbus norint sėkmingai veikti rinkoje.
Iš Šilutės kilusi finansininkė Liveta Cirtautaitė, šiuo metu dirbanti finansų kontroliere Vokietijos automobilių elektronikos komponentų gamintojos „Hella Lithuania“ gamykloje Kaune, tikina, kad finansininko darbas yra kupinas iššūkių ir naujų užduočių.
„Tai ypatingai jaučiasi dirbant automobilių pramonės įmonėje, kur reikia greitai reaguoti į pokyčius. Atrodytų, kad finansininko darbui didelės įtakos niekas nedaro, tačiau pokyčių ir krizių akivaizdoje, finansininko vaidmuo tampa kaip niekad svarbus, nes įmonė turi rasti būdų, kaip optimizuoti savo išteklius, kad išlaikytų pelningumą – šiam tikslui pasitelkiamos finansinės analizės“, – tikina L. Cirtautaitė.
- Kraujavimas iš nosies vasarą itin dažnas: kaip atskirti tikrą pavojų širdžiai?
- Prakaitavimas išduoda vyrų jaudulį ir stresą
- Sudoku Online: Žaisti sudoku internete
Vien žodžiai „finansai“ ir „rutina“ viename sakinyje, Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnei sukelia šypseną. Anot jos, finansus geriausiai atitinkantis sinonimas – dinamika.
„Skaičių ir formulių daug, bet interpretacijų – dar daugiau. Už kiekvieno skaičiaus slypi priežastingumas, kurį finansininkas turi atskleisti. Tai savotiškas detektyvas, nes kartais nežinai, kur tavo analizė gali nuvesti“, – sako Liveta.
Bestudijuodama aplankė keturias užsienio šalis
Paskutinėse mokyklos klasėse supratusi, kad ją domina ne viena studijų kryptis, šilutiškė L. Cirtautaitė svarstė pasirinkti studijas tiek inžinerinių mokslų, tiek ekonomių mokslų kryptyse.
„Galiausiai nusprendžiau, kad apskaitos ir finansų krypties studijos leis man dirbti bet kurioje industrijoje, nes būtent tokios srities specialistų reikia kiekvienai korporacijai. Taip bakalauro studijų pagrindine kryptimi pasirinkau apskaitą, gretutine – finansus. Magistratūroje pasirinkau finansų studijas“, – teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto alumnė.
Nors gyvenimas didesniame mieste kėlė savų iššūkių, netrukus apsipratusi ir susibendravusi su bendrakursiais Liveta Kauną jau vadino naujaisiais namais.
„Studijų metu taip pat prisijungiau prie KTU studentų atstovybės. Veiklos ir nauji žmonės įtraukė dar labiau, todėl net nepajutau kaip praėjo bakalauro studijos.
Studijuojant atsiveria labai daug galimybių. Pavyzdžiui man, studijos ir tarptautiniai projektai suteikė galimybę aplankyti keturias užsienio šalis beveik nemokamai“, – tikina ji, drąsindama jaunuolius neapsiriboti vien tik paskaitomis, o būti atviriems ir kitoms iniciatyvoms.
Po trijų praktikos vietų – darbas tarptautinėje įmonėje
Liveta pripažįsta, kad studentiškas gyvenimas yra nepakartojamas etapas jauno žmogaus gyvenime. Su sąlyga, kad laikas leidžiamas ne tik prie knygų, bet ir įsitraukiant į užklasines veiklas.
„Papildomų užsiėmimų – apstu. Galima prisijungti prie įvairių veiklų, tokių kaip studentų atstovybė, investuotojų klubas, įvairios sporto komandos, tarptautiniai projektai. Vėlesniuose kursuose galima ieškoti praktikos galimybių“, – sako L. Cirtautaitė.
Pirmąją praktiką farmacijos įmonės finansų skyriuje Liveta atliko dar būdama trečiame kurse. Ši galimybė atsirado po vieno renginio fakultete, kuriame ji savanoriavo. Vėliau, vasarą prieš ketvirtąjį kursą, pamačiusi skelbimą apie audito praktiką tarptautinėje audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovėje KPMG Klaipėdoje, mergina nusprendė suderinti atostogas prie jūros su praktika.
„Tai man leido susipažinti su auditoriaus atsakomybėmis, užduotimis, turėjau galimybę asistuoti audito metu. Artėjant metui grįžti į Kauną nusprendžiau kandidatuoti į praktikos vietą „Lidl“ logistikos centro ir parduotuvių apskaitos skyriuje, kur ir prasidėjo mano karjera“, – teigia ji.
Po praktikos jai buvo pasiūlyta apskaitos specialistės pozicija, laikinai teko eiti pavaduojančios grupės vadovės pareigas.
„Prasidėjus finansų magistro studijoms, supratau, kad norėčiau susipažinti su įmonės finansais iš arčiau, todėl nusprendžiau žengti kitą žingsnį karjeroje – prisijungiau prie jaunos ir ambicingos tarptautinės įmonės „Hella Lithuania“ komandos“, – sako L. Cirtautaitė.
Technologijos palengvina darbą, tačiau žmogaus nepakeis
Nors merginos kasdienybė darbe, kaip ir daugelio, šiandien yra kitokia dėl Covid-19 pandemijos, tačiau užduotys ir darbo pobūdis išliko toks pats. Liveta pasakoja, kad finansininkai savo metus matuoja tam tikrais „metų laikais“ – ciklais.
„Pasibaigus finansinių metų planavimui ir prasidėjus naujiems finansiniams metams ruošiamės ketvirčio prognozėms, kurios vyksta tris kartus per metus. Taip pat kiekvieno mėnesio pabaigoje atliekamos finansų kontrolės procedūros. Be to, kasdien vykdomos skirtingos analizės, reikalingos vadovų sprendimų priėmimui“, – tikina „Hella Lithuania“ finansų kontrolierė.
Be papildomų analizių, nuolatos galvojama apie patobulinimus, kurie galėtų automatizuoti skaičiavimus. Tokie patobulinimai, anot L. Cirtautaitės, leidžia ne tik sutaupyti laiko bet ir sumažina klaidų tikimybę.
„Tam, kad galėtume sėkmingai naudotis skaitmenizacijos teikiamomis galimybėmis, reikalingi tiek finansiniai, tiek žmogiškieji ištekliai. Naujų sistemų įdiegimo metu susiduriame su įvairiais iššūkiais testavimo fazėje, tačiau galiausiai tai leidžia optimizuoti procesus, o sutaupytas laikas gali būti panaudojamas naujų projektų vystymui“, – teigia ji.
Merginos nuomone, skaitmenizacija lemia pažangą, o tai yra labai svarbus elementas siekiant išlikti konkurencingu dinamiškoje rinkoje.
„Tačiau nors sistemos nuolat tobulėja, galiausiai už kiekvienos technologijos slypi žmogus“, – atkreipia dėmesį L. Cirtautaitė.
