Kol abiturientai stengiasi kuo geriau išlaikyti egzaminus, kad galėtų pakliūti į norimas aukštąsias mokyklas, jų tėvai jau planuoja, kiek reikės atseikėti pinigų, kad būsimieji studentai galėtų žengti žingsnį savarankiškumo link. Ekspertai sutaria, kad tėvų ir jų studijuojančių atžalų ekonominė situacija dažnai būna sudėtinga, tačiau yra būdų jai palengvinti.
Pirmų kursų studentams ir jų tėvams tenka spręsti daugybę klausimų, kurių didžioji dalis atsiremia į finansus. „Baltijos tyrimų“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad taupyti atžalų studijoms linkę labai nedaug tėvų – vos 3 proc. Kiti dažniausiai tikisi, kad studentus pavyks išlaikyti iš einamojo atlyginimo, trūkstamą sumą pasiskolinant ar raginant studentus užsidirbti patiems.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas tikina, kad kiekvieno studento išlaikymas atsieina pagal jo bei tėvų finansines galimybes ir poreikius. Pradedantiems studijuoti dažniausiai tenka ne tik išspręsti apgyvendinimo klausimą, bet ir kaip įsigyti reikalingus stambesnius pirkinius, tokius kaip naujesnis kompiuteris ar išmanusis telefonas. Kai kurie pasvarsto ir apie transporto priemonės įsigijimą.
Vyriausybės strateginės analizės centro atlikto tyrimo duomenimis, studentui vidutiniškai per mėnesį reikia atseikėti apie 450 eurų. Į šią sumą įeina maistas, komunaliniai mokesčiai, bent jau minimalios pramogos ir kitos išlaidos. Didžiosios dalies lėšų dažniausiai pareikalauja būsto nuoma.
„Pirmo kurso studentų poreikiai mažesni – jie dažniau renkasi gyventi bendrabučiuose, kuriems išleidžia 80–120 eurų per mėnesį. Visgi, vėlesnių kursų studentai stengiasi atrasti jų lūkesčius atitinkantį nuomojamą būstą, mat bendrabučiai nėra renovuojami valstybės mastu, jų situacija dažnai netenkina. Žinoma, buto nuoma – daug brangesnė, todėl ne visi studentai ir jų tėvai gali tai sau leisti“, – sako LSS prezidentas.
Jis priduria, kad dalis studentų negauna vietos bendrabutyje, todėl nuomojamas būstas tokiu atveju tampa vieninteliu variantu. E. Sarkanas pažymi, kad valstybės finansuojamos vietos aukštojoje mokykloje taip pat sulaukia ne visi, tad kai kuriems prie išlaidų prisideda ir mokestis už mokslą, kurį dažniausiai moka tėvai.
Vyraujant kelių tūkst. eurų kainoms už studijų semestrą, daugybei tėvų kyla klausimas, kaip atrasti lėšų ir būtinoms atžalos išlaikymo išlaidoms, ir pačioms studijoms. Finansų ekspertės, bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorės Giedrės Štuopės teigimu, norint, kad išlaidos studijoms pernelyg neištuštintų piniginės, reikia atsižvelgti į keletą aspektų – tiek tėvams, tiek patiems studentams.
„Išleisdami atžalas į aukštąsias mokyklas, tėvai dažnai susiduria su finansiniais iššūkiais. Tai pastebime iš ūgtelėjusių skolinimosi rodiklių artėjant rudens sezonui. Norint tinkamai pasiruošti pirmakursio mokslo metams, rekomenduotina jau dabar susidaryti struktūrizuotą pajamų ir išlaidų planą, vengti nebūtinų pirkinių, žvalgytis būdų, kaip sutaupyti – galbūt būsimam studentui nereikia itin galingo kompiuterio ar naujausio išmaniojo telefono, o šie įrenginiai kainuoja tikrai nemažai. Patartina kuo anksčiau sukurti lėšų kaupimo sistemą, kas mėnesį atsidedant bent po 100 eurų arba tiek, kiek leidžia galimybės. Kad ir kiek pavyks sukaupti, tai padės sukurti finansiškai saugesnį startą studentui, o ir šeimos biudžetas nukentės ne taip staigiai ir smarkiai“, – patarimais dalijasi finansų ekspertė.
LSS prezidentas įvardija, kad vis daugiau studentų nusprendžia užsidirbti papildomų pajamų ir taip palengvinti finansinę būklę ne tik sau, bet ir tėvams. Tyrimai rodo, kad 25 proc. pirmakursių jau pradeda užsidirbti lėšų patys, o antrame kurse dirbančiųjų skaičius dažniausiai išauga dvigubai.
„Studentas turi būti savarankiškas ne tik renkantis studijas, bet ir planuojant savo kasdienybę jau studijuojant. Į tai atsižvelgia nemažai tėvų, vyresnius studentus skatinančių susikurti sau gerovę dirbant bei planuojant išlaidas, kad mėnesio gale nesijaustų pinigų trūkumo“, – sako E. Sarkanas.
